Pagaminsiu su atsarga, kad tikrai nepritrūktų... Gera akcija – reikia nusipirkti daugiau. Nesuvalgysiu pats – kažką pavaišinsiu. Panašios mintys skatina mus pirkti ir vartoti daugiau maisto produktų negu iš tikrųjų reikia. Ar žinojote, kad vienas Vilniaus regiono gyventojas per pastaruosius metus išmetė apie 80 kg. maisto? Lyginant su praėjusiais metais, šis kiekis išaugo 12 kg. Maisto kainos kyla, atliekų kiekiai auga, o gamtos resursai senka, todėl kiekvienam naudinga pakeisti įpročius, kad išvengtume maisto švaistymo.

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) paskaičiavo, kad 2018 m. vienas Vilniaus regiono gyventojas išmetė apie 68 kg. maisto ir bioskaidžių atliekų, o per analogišką šių metų laikotarpį – jau net 80,5 kg. Į šiukšlių dėžę keliauja vaisiai, daržovės, įvairios košės, išmetame itin daug duonos. Bendrai visoje Lietuvoje per metus iššvaistomo maisto kiekis šokiruoja – net 581 tūkst. tonų.

Išmesdami maistą ne tik švaistome pinigus, bet ir kenkiame aplinkai. Į sąvartyną patekęs maistas pūdamas išskiria anglies dioksidą ir nuodingas metano dujas. Maisto pramonė sunaudoja itin daug gamtos išteklių – iškastinio kuro, trąšų, vandens. Pavyzdžiui, vienam kilogramui duonos pagaminti sunaudojama net 1827 litrai vandens. Tuo tarpu Maisto banko duomenimis, daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų kartais arba dažnai duoną išmeta. Kaip išvengti maisto švaistymo?

Nešvaistysime, jei planuosime

Maisto technologė ir virtuvės šefė Ona Jurkšienė sako, kad svarbiausia – planuoti. Prieš kiekvieną apsipirkimą turėtume pažiūrėti, ką turime šaldytuve ir spintelėse. Tai pasufleruos, kokius patiekalus galime gaminti, panaudodami jau įsigytus produktus, taip pat sužinosime, kokių produktų mums iš tikrųjų trūksta. Kitas žingsnis – suplanuoti valgymus. Specialistė pataria iškart susiplanuoti visos savaitės valgymus.

„Prieš apsipirkdama, paskaičiuoju, kiek kartų per ateinančią savaitę gaminsiu ir kiek bus valgytojų. Tada, atsižvelgdama į tai, ką turiu šaldytuve ir spintelėje, susidarau savaitės valgiaraštį. Jis yra tęstinis – tarkime, jei mėgstu paprikas ir ketinu su jomis gaminti patiekalą šiai dienai, paprikų likučius suplanuoju panaudoti gamindama ir kitą dieną. Stengiuosi neplanuoti patiekalų, kuriems reikia visiškai skirtingų produktų“, - pasakoja O. Jurkšienė.

Suplanavus valgiaraštį, reiktų susidarytu pirkinių sąrašą, su kuriuo keliausime į parduotuvę. Šefė atkreipia dėmesį, kad labai svarbu laikytis sąrašo ir nepasiduoti akcijoms – tik taip neprisipirksime per daug.

Iš likučių – desertai ir užkandžiai

Kadangi gaminant maisto likučių išvengti sudėtinga, O. Jurkšienė dalijasi keliomis gudrybėmis, kad jie nebūtų iššvaistyti. 

„Tam, kad maisto likučiai neliktų pamiršti šaldytuve, juos padedu lentynos priekyje. Jei susiklosto situacija, kad jų iškart sunaudoti negalėsiu –  pavyzdžiui, atsiranda netikėta kelionė ar kiti planai – likučius užšaldau ir panaudoju vėliau“, - pasakoja O. Jurkšienė.

Iš maisto likučių šefė pataria pasigaminti skanių desertų ir užkandžių. Pavyzdžiui, iš nepanaudotų virtų ryžių, sorų kruopų ar bolivinės balandos galima pasigaminti puikų desertą – kruopų likučius reikia sutrinti su bananais. Taip pat galima pridėti mėgstamų uogų, džiovintų vaisių. Toks patiekalas puikiai tiks ir pusryčiams. Tešlos likučius galima panaudoti gaminant veganišką prancūzišką pyragą – kišą. Iš turimos sluoksniuotos ar kitos tešlos reikėtų išsikepti krepšelius, juos įdaryti daržovėmis ir užpilti lęšiais, sutrintais su kokosų pienu. Tai puikus pyragėlis prie sultinio ar daržovių nuoviro pusryčiams arba pavakariams.

„Man rūpi gamta ir savo darbe stengiuosi vadovautis „zero waste“ principais. Noriu priminti skubančiam žmogui, kad atliekų galima išvengti labai paprastai – tiesiog reikia dėmesingiau pasižiūrėti, ką vartoju, kaip vartoju, kad išsaugočiau. Tai visapusiška nauda ir gamtai, ir kišenei“, - sako O. Jurkšienė.

Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014-2020 m. plane numatyta, kad savivaldybėse turi būti įdiegtas maisto / virtuvės atliekų rūšiuojamasis surinkimas, todėl UAB „VAATC“ kartu su Vilniaus regiono savivaldybėmis pasiūlys gyventojams priemones šių atliekų surinkimui bei užtikrins tolesnį surinktų atliekų tvarkymą. Sekite naujienas svetainėje www.vaatc.lt