Mes turime 187 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:1105
mod_vvisit_counterŠią savaitę:17306
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:93336
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Laiko dulkes nužėrus. Barbora Žagarietė Umiastauskaitė (1628 – 1648)

2019 m. gruodžio 7 d., šeštadienis, Nr.90 (1910)

Pamaldumą įskiepijo motina

Umiastauskai – sena, garsi didžiūnų giminė. Umiastauskų šeimoje augo vienturtė duktė Barbora. Jos motina mirė anksti, palikdama mažą dukrelę pamotei. Antroji Umiastausko žmona buvo labai nedora ir žiauri. Barboros motina buvo labai religinga ir ankstyvoje vaikystėje spėjo įskiepyti dukters sieloje gilų pamaldumą. Dažnai net pusę kilometro eidavusi į bažnyčią keliais. Bažnyčioje melsdavosi iki užsimiršimo.

Būdama labai geros jautrios širdies, Barbora mylėjo vargšus ir ligonius, užtardavo skriaudžiamus baudžiauninkus. Ieškodama ramybės ir Dievo artumo, įstojo į benediktinų vienuolyną Rygoje. Apie Barboros buvimą Rygos vienuolyne liudija senose archyvo knygose rastas pažymėjimas. Bet Barborai šis bandymas užsidaryti vienuolyne nepavyko. Dėl to galėjo būti dvi priežastys: silpna Barboros sveikata ir nuolatinis tėvo priešinimasis jos pasirinkimui.

 

Barboros stebuklai

Būdama turtinga ir labai graži galėjo padaryti puikią karjerą. Turėjo nemažai gerbėjų. Ji žuvo gindama savo garbę. Gelbėdamasi nuo baisaus pavojaus, iššoko pro langą iš antro aukšto. Žmones ypač stebino faktas, kad po mirties Barboros kūnas negedo. 1876 m. apie Barborą vyskupo fiksuotus faktus mini ir Kauno gubernatorius.

Apie ją 1755 metais pranešime Šventajam sostui užsiminė Žemaičių vyskupas Antanas Tiškevičius. Jis rašė, kad verta paminėti vienos Dievui brangios mergelės atminimą, labai išgarsėjusios dėl daugybės stebuklų. Praėjus keliems metams po Barboros mirties, vienas ypatingas įvykis davė pradžią jos kultui. Tai susiję su švedų įsiveržimu į Lietuvą: užpuolikai apiplėšė ir sudegino senosios Žagarės bažnyčią ir jos kriptoje buvusius mirusiųjų palaikus, bet po gaisro pelenuose rastas Barboros kūnas buvo nesudegęs, tik pajuodęs. Pranešime Šventajam sostui vyskupas Antanas Tiškevičius tęsė: ,,... mirusiųjų pelenuose skendėjęs, šėlstančio laužo ugnies nepaliestas, neapdegus jokiai daliai, nė plaukams, nenukentėjęs skaisčiosios mergelės kūnas buvo išimtas iš pelenų ir vėl pagarbiai paguldytas į karstą kaip tikras Dievo galybės ir jos nuopelnų liudijimas. Dar ir dabar jis tebėra nesudegęs, vien tik pajuodavęs“.

Tame pačiame dokumente Žemaičių vyskupas, prieš pradėdamas aprašyti aštuonis 1735-1748 m. Barboros užtarimu įvykusius stebuklus, pažymi: ,,Daugybė nelaimėlių, nepagydomų ligų prislėgtųjų prie mergelės karsto ieško priebėgos ir tuojau pat patiria pagalbą...“ 1711 m. perkėlus Barboros palaikus į atstatytos senosios Žagarės bažnyčios kriptą, prasidėjo viešas, kelis šimtmečius trunkantis pamaldumas į Žagarės Mergelę, tikint, kad ji yra šventa. 1878 m. Senosios Žagarės bažnyčios kriptoje esantys Barboros palaikai carinės valdžios įsakymu buvo užmūryti. Po 19 metų, remontuojant bažnyčią, Mergelės kūnas vėl buvo rastas sveikas, - pamaldumas Barborai dar labiau suaktyvėjo.

 

Kūnas pradangintas

1940 m. sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, puolimas prieš Barboros Žagarietės fenomeną nesiliovė. Ypač jis buvo jaučiamas 1957-1963 m. 1963 m. valdžios nurodymu uždarius bažnyčią, Barboros palaikai, kurie įstiklinti ilsėjosi bažnyčios rūsyje, po didžiuoju altoriumi, buvo nežinia kur išvežti. Dabar toje pat bažnyčioje pastatytas simbolinis karstas ir ant kriptos durų esanti atminimo lentelė.

 

Tyrinėjimai vis dar vyksta

Siekiant kuo labiau įsigilinti į Barboros Žagarietės gyvenimą, tęsiamos dokumentų paieškos archyvuose, atliekamos apklausos, registruojami nauji parodymai. Pastarojo meto kasinėjimai, siekiant surasti galimą Barboros palaidojimo vietą, nedavė jokių rezultatų.

 

Stebuklų registracijos knyga

Praėjus 100 metų po pirmojo oficialaus Barboros paminėjimo XVIII a. viduryje, vyskupas M. Valančius 1860 m. sausio7 d. įpareigojo Senosios Žagarės bažnyčios kleboną S. Limaševičių registruoti įvyksiančius stebuklus ar kitas gautas Dievo malones. Taip buvo pradėta vadinamoji Barboros Žagarietės stebuklų registracijos knyga, kurioje iki 1940 m. gruodžio 14 d. užrašyti 97 atvejai, bet nė vienas įvykis nebuvo kanoniškai ištirtas. Sovietmečiu kurį laiką manyta, kad stebuklų registracijos knyga dingo. 1990 m. atkūrus Nepriklausomybę, Žagarės Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios klebonas Boleslovas Babrauskas SJ pradėjo šios knygos paieškas ir 1994 m. ją atrado.

Šią nepaprastai didelės vertės stebuklų registracijos knygą išsaugojo kun. Pranciškus Ščepavičius. Toji knyga geriausiai liudija stebukladarės Barboros Žagarietės beatifikacijos-kanonizacijos bylos procesą – fama sanktitatis, kuris niekada nebuvo nutrūkęs.

2005 m. gegužės 13 d. Šv. Sostas, atsakydamas į Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio 2004 m. lapkričio 11 d. prašymą Nr.1376/04 pradėti Barboros Žagarietės beatifikacijos-kanonizacijos bylos procesą, informavo, kad, remiantis šventųjų skelbimo kongregacijos 1983 m. vasario 7 d. aprobuotomis normomis, skirtomis šventųjų bylų tyrimą atliekantiems vyskupams, nėra kliūčių pradėti šį tyrimą. Vyskupas Eugenijus Bartulis 2005 m. rugsėjo 24 d. iškilmingai pradėjo Barboros Žagarietės beatifikacijos-kanonizacijos bylos procesą. Bylai vesti paskirti šie tribunolo nariai: postulatorius – kun., teologijos magistras Marius Dyglys, teisingumo delegatas – kun., teologijos lic. Egidijus Venckus, teisingumo gynėjas – kun. teol. lic. Saulius Paliūnas, notaras – kun., teologijos lic. Tomas Kedušis.

 

Atminimo įamžinimas

1979 m. Taujėnų Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčioje kun. Jono Voverio rūpesčiu nutapytas Barboros Žagarietės atvaizdas, kuriame Barbora vaizduojama stilizuotais tautiniais drabužiais.

1988 m. Antanas Kmieliauskas Šiluvos koplyčioje nutapė paveikslą „Marija ir Lietuva“, kuriame vaizduojama Marija su Lietuvos istorinėmis asmenybėmis. Tarp kurių viena klūpanti, vilkinti tautinius drabužius, vaizduoja Barborą Žagarietę.

1994 m. rugsėjo 24 d. Kauno arkivyskupas Sigitas Tomkevičius SJ atšventino sovietmečiu nusavintą Senosios Žagarės bažnyčią, kurioje buvo įrengtas grūdų sandėlis, vėliau – Šiaulių „Aušros‘‘ muziejaus filialas kaimo buities reikmėms laikyti. Buvo sutvarkyta bažnyčios kripta ir joje atkurtas simbolinis Barboros Žagarietės karstas.

2005 m. rugsėjo 24 d. 276-ių Žagarės gyventojų prašymu, Šiaulių vyskupijoje pradėta Barboros Žagarietės beatifikacijos byla. Alfonsas Lašinskas, būdamas dėkingas Barborai Žagarietei už sesers Sofijos išgijimą, 2006 m. senosios Žagarės šventoriuje pastatė ąžuolinį koplytstulpį (autorius Rimantas Zinkevičius), kurį Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis pašventino 2006 m. rugpjūčio 6 d.

2006-2008 m. Žiemgalės krašte vyko Dievo tarnaitės Barboros Žagarietės beatifikacijos bylai skirtos ekspedicijos.

2007 m. žagariečių rūpesčiu išleista speciali kompaktinė plokštelė su šiai mergelei skirtomis giesmėmis, kurias įrašė „Marijos radijas“. Projekto autorius Joniškio meno mokyklos Žagarės filialo folklorinio ansamblio vadovė Irena Stripinienė.

2007 m. birželio 20 d. Šiaulių vyskupijos dešimtmečiui skirtame renginyje, vykusiame Joniškyje, dvasininkai prisiminė Barborą Žagarietę, kuri galbūt taps pirmąja Lietuvos palaimintąja. Apie ją pasakojama sukurtame filme. Jos gerus darbus, kurie perduodami iš kartos į kartą, žmonės prisimena iki šiol.

 

Informacijos šaltinis: Algirdas Narbutas „Laiškai lietuviams“

Tekstą parengė Bronius LAZARAITIS

 
Reklaminis skydelis