Mes turime 300 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:6014
mod_vvisit_counterŠią savaitę:19874
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:92231
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Sergamumas gripu ir peršalimo ligomis pamažu didėja

2020 m. sausio 8 d., trečiadienis, Nr.2 (1917)

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Lietuvoje praėjusią savaitę (2019 m. gruodžio 30 d. – 2020 m. sausio 5 d.) bendras sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis šiek tiek padidėjo, lyginant su ankstesne savaite. Daugėja ir gripo atvejų. Bendras sergamumas pirmąją metų savaitę Lietuvoje siekė 43 atv./10 tūkst. gyv., o paskutinę praėjusių metų savaitę – 31 atv./10 tūkst. gyv.

Vilniaus apskrityje pirmąją šių metų savaitę bendras sergamumo rodiklis buvo 47,4 atv./10 tūkst. gyv.

Pirmąją šių metų savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines paguldyti 32 asmenys, iš jų – 24 vaikai, 1 asmuo buvo gydomas intensyvios terapijos skyriuje.

2019 m. pirmąją savaitę bendras sergamumo rodiklis Lietuvoje buvo didesnis – 69,7 atv./10 tūkst. gyv.

 

Nuo gripo buvo skiepijamasi aktyviai

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per 2019 metų spalio-lapkričio mėnesius panaudota 94,6 proc. rizikos grupių skiepijimui įsigytos sezoninės gripo vakcinos, o per užpraeitų metų visą gripo sezoną – 98,0 proc. Spalio - lapkričio mėn. pasiskiepijo 46,5 proc. daugiau nėščiųjų, 24,9 proc. sveikatos priežiūros darbuotojų bei 8,9 proc. 65 m. ir vyresnių asmenų nei viso užpraeito sezono metu.

Dėl rekordiškai aktyvaus skiepijimo valstybės lėšomis papildomai buvo nupirktos 23988 dozės sezoninio gripo vakcinos.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis 2019–2020 metų gripo sezonui nupirkta 12718 dozių daugiau nei 2018–2019 m. – iš viso įsigytos 144456 dozės. Tokį vakcinų poreikį, skirtą rizikos grupių skiepijimui, nurodė pačios Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigos.

 

Suserga apie 10 proc. suaugusiųjų ir 30 proc. vaikų

Pagal socialinius ir ekonominius nuostolius gripas ir kitos ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos pirmauja tarp visų užkrečiamųjų ligų. Kasmet pasaulyje gripu suserga apie 5–10 proc. suaugusiųjų ir 20–30 proc. vaikų.

Efektyviausia ir pagrindinė profilaktikos priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų – skiepai. Gripo virusui būdinga dažna antigeninė kaita ir dėl šios viruso savybės skiepytis rekomenduojama kiekvienais metais prieš prasidedant gripo sezonui.

 

Dominuoja A tipo gripo virusai

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, 2019 metų 49-ąją savaitę (gruodžio 2-8 d.) daugelyje Europos regiono šalių nustatyti A tipo gripo virusai. Šešiose šalyse dominavo B tipo virusas. Dvi šalys nurodė, kad dominavo tiek A, tiek B tipai. A tipo virusas dominuoja Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje, Airijoje, Jungtinėje Karalystėje, Lietuvoje, Nyderlanduose, Austrijoje, Kroatijoje, Turkijoje, Azerbaidžane, Izraelyje, Kosove. B tipo virusas – Latvijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Rusijoje, Serbijoje, Sakartvele, o tiek A, tiek B virusai – Ispanijoje, Prancūzijoje.

PSO rekomenduoja, kad kiekvieno gripo sezono metu būtų paskiepijama ne mažiau kaip 75 proc. 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonių, taip pat ir tų, kurie serga lėtinėmis ligomis, nepaisant jų amžiaus. Rizikos grupėms priklausantys asmenys valstybės lėšomis šalyje pradėti skiepyti nuo 2008-2009 m. gripo sezono.

 

Prognozuojamas sunkesnis gripas

ULAC, remdamasis naujausiu Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro pranešimu, informavo, kad dabartinis gripo sezonas (2019/2020 m.) gali sukelti didelį vyresnio amžiaus žmonių mirtingumą. Šios prognozės siejamos su dabar daugelyje Europos šalių dominuojančia A tipo gripo viruso cirkuliacija: A tipo gripo virusas sudaro (71 proc.), o B tipo virusas trečdalį (29 proc.) šį gripo sezoną cirkuliuojančių virusų.

Kol kas Europos regione nėra stebimas padidėjęs mirtingumas dėl gripo, tačiau vertinant ankstesnius gripo sezonus, kai dominavo A tipo (H3N2) gripo virusas, buvo stebėtos sunkios komplikacijos tarp 60 metų ir vyresnių žmonių.

 

Skiepytis dar nevėlu

Skiepai nuo gripo yra vienintelė ir veiksmingiausia gripo infekcijos prevencijos priemonė, kuria siekiama apsaugoti visuomenę nuo sunkių gripo formų, hospitalizacijos, komplikacijų ir mirties. Gripo virusams būdinga dažna antigeninė kaita ir dėl šios viruso savybės skiepytis rekomenduojama kiekvienais metais. Dažniausios gripo komplikacijos yra plaučių uždegimas, todėl kartu su gripo skiepu rekomenduotina pasiskiepyti ir nuo pneumokokinės infekcijos.

Skiepytis nuo gripo nevėlu, nes ilgametės ULAC stebėsenos duomenimis, aukščiausi sergamumo gripu rodikliai registruojami sausio pabaigoje ir vasario mėnesį.

 

Svarbu ir kitos profilaktinės priemonės

Nors efektyviausia apsaugos priemonė yra vakcina, tačiau svarbu nepamiršti ir kitų nespecifinių prevencijos priemonių: vengti sąlyčio su sergančiaisiais, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo rekomendacijų, dėvėti medicinines kaukes, gerai vėdinti patalpas. Svarbu laikytis ir tinkamos rankų higienos, nešvariomis rankomis neliesti akių, nosies, burnos. Apie būtinybę plauti rankas atrodytų visi puikiai žino, tačiau kol yra sveiki dažnai nesusimąsto, kad daugelio ligų galima išvengti laiku ir tinkamai nusiplovus rankas.

 
Reklaminis skydelis