Šienpjoviai rodys dienos pailgėjimą

Giedrais sausio vakarais rytų padangėje tekės įspūdingasis žiemos žvaigždžių ratas. Palei horizontą spindės vienas greta kito – Dvyniai ir Šienpjoviai (Orionas). O virš jų žibės Vežėjas ir Tauras su išraiškinguoju padrikuoju žvaigždžių spiečiumi Sietynu. Labiau sutemus, apie 19 val., žemiau Dvynių išnirs Mažojo Šuns žvaigždynas su ryškia Prokiono žvaigžde, o dar po valandos pietryčiuose jau švytės ir Didysis Šuo su šviesiausia viso naktinio dangaus žvaigžde – Sirijumi.

Apie 22 val. visi ryškiausi ir gražiausi žiemos žvaigždynai jau kulminuos virš pietų horizonto. Dėmesį trauks viena greta kitos išsirikiavusios trys Šienpjovių (Oriono) žvaigždės, apsuptos šviesiausių žiemos žvaigždžių rato, perskrosto įspūdinga Paukščių Tako juosta. Ši Šienpjovių žvaigždžių trijulė buvo vadinama ir Trimis Karaliais, mat vakarinis jų patekėjimas sausio 6 d. iškarto po Saulės laidos rodė, kad nuo Žiemos saulėgrįžos diena jau pailgėjo per „gaidžio žingsnį“. Tai atitinka maždaug 15 min. Sausio pabaigoje diena jau pailgės 1 val. 22 min. O Šienpjoviai, kas vakarą pasirodydami vis aukščiau ir piečiau, vaizdžiai rodys dienos pailgėjimą.

Marsas sutiks savo „varžovą“

Venera-Vakarinėpirmoji po Saulėlydžio labai skaisčiai švytės pietvakariuose Ožiaragio, o nuo sausio 11 d. – Vandenio žvaigždyne. Toldama nuo Saulės Vakarinė palaipsniui dar šviesės. Šalia Vakarinės sausio 28 d. gražiai įsitaisys jauno Mėnulio pjautuvas.

Marsas rausvai švytės paryčiais neaukštai virš pietryčių horizonto Skorpiono, nuo sausio 15 d. Gyvatnešio žvaigždyne. Jis bus šiek tiek blausesnis už kiek žemiau spindintį savo „varžovą“, šviesiausią Skorpiono žvaigždę – Antarį, kuris savo rausva spalva primena Marsą.

Antarisgraikų kalboje reiškia „Arėjo priešininkas“. O Arėjas – graikų karo dievas, atitinkantis romėnų Marsą. Sausio 20-21 d. rytą prie Marso priartės Mėnulio delčiagalis.

Jupiteris tik mėnesio pabaigoje patekės auštant iš už pietryčių horizonto Šaulio žvaigždyne, tačiau iki saulėtekio aukščiau pakilti nespės.

Saturnas ir Merkurijus slėpsis Saulės spinduliuose.

Įvyks pusšešėlinis Mėnulio užtemimas

Sausio 10 d. 19:08 val., pilnam Mėnuliui švytint Dvyniuose, prasidės pusšešėlinis Mėnulio užtemimas. Plika akimi pastebėti Mėnulio pritemimo nepavyks net jeigu bus visai giedra. Mat vykstant pusšešėliniam užtemimui Žemės šešėlin Mėnulis nepapuola, o Žemės pusšešėlis tik labai nežymiai pritemdo jo šviesą. Užtemimas baigsis 23:12 val.

Jonas VAIŠKŪNAS