Mes turime 418 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:4389
mod_vvisit_counterŠią savaitę:14576
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:90606
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Ar dar ilgai kapinių vartai kvies lankytojus eiti siauru ir ypač nesaugiu taku?

2020 m. sausio 22 d., trečiadienis, Nr.6 (1921)

Mes nenukrentame ant žemės kaip prinokę obuoliai, neatsirandame iš nieko, kaip rasos lašai, o mus visus sukuria, išpuoselėja, užaugina ir į savarankišką gyvenimą išleidžia mylinčios tėvų rankos ir širdys. Labai gaila, kad tai tęsiasi palyginus neilgai, tėvai sensta ir pagaliau palieka mus, atguldami į amžino poilsio vietas – kapavietes.

Taigi kapinės, kapai yra tokia vieta, kuri traukia kiekvieną žmogų. Būdami ten mes tarsi pamirštame savo rūpesčius, bėdas, mintimis susiliejame su seniai pragyventu laiku, aiškiau suvokdami, kad visi – turtingi ar ne – anksčiau ar vėliau atsiduriame ten, kur ilsisi mūsų tėvai, seneliai, giminės. Aiškiau suvokiame šio pasaulio trapumą, daromės geresni, atlaidesni ir stengiamės geriau sutvarkyti artimų žmonių amžino poilsio vietas.

Pastaraisiais, ypač nepriklausomybės metais mūsų krašte pagerėjo kapinių priežiūra, tas būdinga ir Švenčionių miesto kapinėms. Jos yra labai senos ir tarsi tarptautinės... Šimtamečiai paminklai, įrašai juose akylesniam lankytojui pasakoja, kad čia ilsisi įvairaus amžiaus ir įvairių tautybių žmonės: lenkai, gudai, rusai, lietuviai ir kt. Atskiroje zonoje yra lenkų karių, lietuvių savanorių, padėjusių savo galvas už Lietuvos nepriklausomybę. Aiškiai išsiskiria savo paminklų išvaizda žmonių vadinamas kunigų kalnelis. Tad šiose kapinėse naujai atstatyti vartai, įvestas vandentiekis, įrengta mašinų stovėjimo aikštelė, laiku šalinami vėjų nuversti medžiai ir kt.

Tačiau kiekvienas lankytoja, kas įeina pro naujai atstatytus vartus, patenka į gamtos suformuotą didžiulį griovį, kurio dugne yra siauras takelis, esantis tarp stačių šlaitų, kuris neleidžia prasilenkti su priešais einančiais žmonėmis. Žiemą, kai slidu, ar pavasarį, rudenį, esant drėgniems orams, šiuo taku eiti, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, yra pavojinga, nes reikia turėti alpinisto ar gimnasto gebėjimų, priešingu atveju gali ištikti galūnių lūžiai. Iškyla klausimas, ar dar ilgai kapinių vartai ves lankytojus nesaugiu ir pavojingu taku? Nesu kelių tiesimo specialistas, bet manau, jog užtektų ženkliai užpilti šio savotiško griovio dugną skalda, smėliu, o viršų sutvirtinti šaligatvių plytelėmis ar trinkelėmis. O jų buvo, kai vyko Strūnaičio, Švenčionėlių gatvių rekonstrukcija. Mūsų rajono savivaldybei turėtų užtekti išminties ir politinės valios, ką tik prasidėjus naujiems metams skirti lėšų šiems darbams atlikti. Tikslinga būtų pagaliau šv. Kalėdoms ir žiemos šventėms nesamdyti brangių rangovų, kurie miesto parke kasmet sukuria obeliską primenantį objektą, šviečiantį ryškiai įvairiomis šviesomis. Gaila, kad tai daroma visoje Lietuvoje, išleidžiamos didžiulės lėšos, kurias galima būtų panaudoti kitiems praktiškiems reikalams. Juk Lietuva nėra labai turtinga valstybė, o kitos turtingiausios valstybės šias šventes sutinka su paprastomis eglėmis ir kukliais papuošimais. Tokios eglės, kiek teko matyti, yra Skandinavijos šalyse, JAV ir kt. Mūsų rajone yra meninį skonį turinčių žmonių, kurie galėtų įrengti ir papuošti Kalėdų eglę. Prie to galėtų prisidėti ir švietimo įstaigos, jaunimas.

Pribrendo pagaliau laikas prie kapinių naujųjų vartų pastatyti konteinerius prieš tai įrengiant aikštelę pastatyti mašinoms. Kol tai nepadaryta, žmonės yra priversti prie pat vartų pilti atliekas, ten visuomet yra didesnis ar mažesnis šiukšlių kalnas. Tarnyboms, išvežančioms šiukšles, patogiau būtų jas surinkti iš konteinerių, o ne nuo žemės.

Kapinės buvo, yra ir bus mūsų išrinktos valdžios rūpesčio ir darbo savotiškas veidrodis, daugumai žmonių rodantis dėmesį ar aplaidumą. Nesinorėtų, jog Švenčionių kapinės, kur lankosi Lenkijos, Baltarusijos ar kitų šalių piliečiai, akivaizdžiai matytų mūsų valdžios apleistus anksčiau aprašytus darbo barus, rodančius didžiulę nepagarbą gyviesiems ir tiems, kurie jau paliko mus.

Viliuosi, jog dabar, metų pradžioje, Švenčionių rajono savivaldybei nesunku būtų išspręsti šias būtinas problemas. Nesinorėtų, jog mūsų kapinės būtų blogesnės nei kitose respublikos vietose.

Zenonas DUKSA