Šį straipsnį parašyti ir dar kartą sugrįžti prie ne dieną ir ne dvi aplink Švenčionėlius esančiuose miškuose gulinčių šiukšlių paskatino pasivaikščiojimas po žiemiškai pavasarišką netoli sodų bendrijos „Ąžuolas“ esantį mišką su šios bendrijos pirmininku Arnoldu Kairiu.

Važiuodamas pas Arnoldą prie įvažiavimo į sodų bendriją pamačiau dešinėje kelio pusėje pūpsančią šiukšlių krūvą. Ko čia tik nebuvo: ir lovos čiužinys, ir šiferio gabalų, ir baldų liekanų, ir, žinoma, maišai šiukšlių. Arnoldas sakė, kad perkėlus šiukšlių konteinerius į kitą vietą, šiukšlės liko, ir neatsakingi piliečiai čia toliau meta šiukšles, o jų išvežimas niekam nerūpi. Šiukšlės pačios neateina, jas atveža žmonės. Matyt, ir vienas kitas soduose gyvenantis, ir vienas kitas švenčionėliškis nepasibodi čia šiukšlių išpilti.

„Ąžuolo“ sodų bendrijos pirmininkas Arnoldas Kairys man pasiūlė pasivaikščioti po netoliese už upeliuko esantį mišką. Siauru tilteliu perėję upelį, miške pirmiausia pamatome dūlančią stiklo vatos krūvą. Kiek toliau paėjėję randame televizoriaus liekanas ir trejetą padangų, už kelių šimtų metrų riogso atvežtų šakų krūva, keli kelmai ir baldų fragmentai. Nesuprantu žmonių, kurie rizikuodami pakliūti pareigūnams veža visą tą „gėrį“ į mišką, kai baldus, kaip ir šakas galima nuvežti į Pliauškių sąvartyno vietoje įsikūrusius priėmimo punktus. Viename punkte galima šakas, žolę priduoti, kitame – baldus, kaip, beje ir senas padangas, bent jau iki gaisro Alytuje galima buvo priduoti. O, va, su šiferiu jau sunkiau. Kol kas šis klausimas dar neišspręstas. Jo taip pat keliose vietose radome, kaip, beje, ir padangų. Nemažai mūsų su Arnoldu matytų išmestų daiktų, padangų jau ir apsamanoti suspėjo – juk guli čia ne vienerius metus. Yra tokia įdomi tendencija: šiukšlės lyg gyvi organizmai sugeba daugintis. Žmogus dažnai meta šiukšles ten, kur jų jau yra. Tai gal reikėtų vieną kartą bendromis pastangomis iškuopti tas šiukšles, ir gal daugiau niekadėjams nekils ranka pirmiems išmesti šiukšles.

Algis JAKŠTAS