Mes turime 77 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:1775
mod_vvisit_counterŠią savaitę:26820
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:1775
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:150279

Neraminantis paauglių elgesys: Lietuva imasi pasaulyje pripažintos metodikos

2020 m. sausio 25 d., šeštadienis, Nr.7 (1922)

Aplinkiniai dažnai juos vadina nevaldomais, nes jie nelanko mokyklos, bėga iš namų, svaiginasi, nusikalsta ir nieko nepaiso. Specialistai sako pastebintys tendenciją, kad tokiu elgesiu pasižyminčių jaunuolių daugėja, o jų amžius jaunėja. Tačiau standartinės pagalbos priemonės neveikia, tad jaunuolių šeimos atsiduria neviltyje.

Būtent dėl to Lietuva sieki įsigyti pasaulyje pripažintą Multidimensinę šeimos terapijos (MDFT) programą, skirtą keisti vadinamųjų „sunkių“ jaunuolių elgesį. Ji pasiteisino JAV, Estijoje, Suomijoje, Danijoje, Šveicarijoje.

 

Kokia situacija dabar?

MDFT programa skirta 11-19 metų nusikaltusiems vaikams ir jaunuoliams, turintiems elgesio problemų. Elgesio problemomis įvardijamas piktnaudžiavimas alkoholiu ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, agresija, mokyklos nelankymas ar panašūs elgesio modeliai.

Nors nėra tikslios statistikos, kaip kinta tokių paauglių skaičius, Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė Roma Vida Pivorienė, besiremdama savo patirtimi, teigia, kad tendencijos nėra teigiamos. 

„Remdamasi savo darbo su vaikais ir paaugliais patirtimi, pastebiu, kad daugėja paauglių, kurie nesilaiko socialinio ir moralinio elgesio normų, o jų amžius – jaunėja“, – sako ji.

Pagrindinė ir bene vienintelė priemonė, kurios iki šiol imamasi siekiant „suvaldyti“ tokius paauglius – socializacijos centrai. Tačiau nevyriausybinių organizacijų ir Valstybės kontrolės atlikti tyrimai rodo, kad tokia priemonė nepakankama, o jų paslaugų poveikis – ne visada reikšmingas vaiko gyvenimui. Iki šiol, kol vaikas buvo socializacijos centre, nebuvo dirbama su jo tėvais bei kita vaiko artimąja aplinka (pavyzdžiui, mokykla, bendraamžiais), todėl grįžę į savo bendruomenę vaikai ir jaunuoliai susidūrė su priešiška aplinka. Tokiu būdu vaiko elgesys ilgainiui vėl blogėja, išmokti socialiniai įgūdžiai neįsitvirtina.

Socializacijos centrai atskiria vaiką nuo bendruomenės – tai uždaro tipo institucijos, kuriose vaikas atskiriamas mažiausiai 12 mėnesių. O MDFT programa taikoma tiesiogiai vaiko gyvenamojoje aplinkoje, jam toliau augant šeimoje.

 

Kaip tai vyks?

Planuojama, kad Lietuvoje veiks 3 MDFT komandos Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionuose. Vieną MDFT komandą sudaro 1 komandos vadovas ir 4–5 terapeutai. Komandos vadovas nuolat prižiūri ir vertina komandos darbą, ją valdo, padeda spręsti sudėtingus klausimus, susijusius su atvejais, tačiau jis taip pat tiesiogiai dirba su jaunuoliais, tik turi mažiau atvejų nei terapeutai.

Specialistai su jaunuoliais ir jų šeimomis dirba jų aplinkoje, tai yra patys važiuoja į namus, į mokyklą ir panašiai. Tokiu būdu mažinamas paauglio ir jo šeimos pasipriešinimas pagalbai, kas yra labai būdinga, kai pats asmuo turi atvykti  pas specialistą. Dirbant su šeima natūralioje jos aplinkoje, galima efektyviau nustatyti priežastis, dėl ko kyla paauglio elgesio problemos. Taip pat šeimai savo aplinkoje lengviau išbandyti naujus įgūdžius ir elgesio modelius, labiau tikėtina, kad jie bus taikomi toliau. Tačiau tuo pačiu MDTF programa yra lanksti, pavyzdžiui, ją galima taikyti ir uždaro tipo institucijose, tokiose kaip nepilnamečių pataisos namai, socializacijos centrai ar kitose.

Vienas terapeutas dirba su 6–8 jaunuolių šeimomis, kai atvejai yra sudėtingi. Kai ne tokie sudėtingi – su 10–12 šeimų. Komandos vadovas dirba su daugiausiai 6 paauglių šeimomis. Tokiu būdu 5 narių MDFT komanda vienu metu gali padėti spręsti nuo 30 iki 54 šeimų problemas.

 

Kas iš to?

Kaip rodo kitų šalių patirtis, MDTF veiksmingai keičia nepriimtiną paauglio elgesį, kuris pasireiškia nuolatiniu bėgimu iš namų ar piktybiniu mokyklos nelankymu, alkoholio ir kitų psichotropinių medžiagų vartojimu, nusikalstamais veiksmais. Praktika rodo, kad programa pagerina tokių jaunuolių pasiekimus mokykloje, sustiprina šeimos funkcionavimą, padeda spręsti jauno žmogaus psichinės sveikatos iššūkius – socialiai nepriimtinas elgesys dažnai siejamas su menku savęs vertinimu, trauminėmis patirtimis.

Tikimasi, kad įgyvendinant programą, kaip ir kitose šalyse, mažės vaikų ir jaunų žmonių alkoholio ir kitų narkotinių medžiagų vartojimas, jie rečiau pažeis egzistuojančias elgesio normas, kas taip pat mažins ir vaikų skaičių uždarose institucijose. Programos vertinimai rodo, kad ji padeda stiprinti jaunuolių santykius su tėvais ar kitais šeimos nariais, spręsti mokykloje kylančias problemas ir emocinius sunkumus, mažinti agresijos pasireiškimo atvejus, stiprinti bendrąją psichinę sveikatą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, imdamasi įgyvendinti programą „sunkaus“ elgesio jaunuoliams remiasi Estijos pavyzdžiu – šioje valstybėje programa startavo 2015 m., o jos rezultatai rodo teigiamus pokyčius vaikų ir jaunų žmonių gyvenime.

Planuojama, kad programos įgyvendintoju Lietuvoje bus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Projektas finansuojamas iš Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programos „Sveikata“ lėšų.

Skaičiuojama, kad MDFT programos įdiegimui Lietuvoje prireiks 1,2 mln. eurų dvejų metų laikotarpiui.

 SADM inf.