Vakarais kulminuos Tauras ir Šienpjoviai

Giedrais vasario vakarais virš pietų horizonto puikuojasi įspūdingas Tauro žvaigždynas su įsidėmėtinais Sietyno (Plejadų) ir Hiadų žvaigždžių spiečiais. Žemiau švyti Šienpjovių (Oriono) žvaigždynas, išsiskiriantis savo trejomis, viena šalia kitos išsidėsčiusiomis žvaigždėmis. Kiek kairiau ir žemiau Šienpjovių Mažojo šuns žvaigždyne žiba ryškiausia iš visų žvaigždžių – Sirijus. Palei zenitą švyti Vežėjo žvaigždynas su ryškiąja Kapela. O pačiame zenite žiba Persėjo žvaigždės. Kairiau ir aukščiau Šienpjovių išsiskiria įsidėmėtinas Dvynių žvaigždynas su ryškių Kastoro ir Polukso žvaigždžių pora.

Sušvis visos keturios plika akimi matomos planetos

Merkurijus vakarais iki vasario 18 d. bus matomas žemai palei vakarų horizontą tarp blausių Vandenio žvaigždyno žvaigždžių.

Venera-Vakarinė itin ryškiai švytės vakarais Žuvų žvaigždyne gana aukštai iškilusi virš pietvakarių horizonto. Vasario 26-28 d. pro Vakarinę praslinks jaunas Mėnulio pjautuvas. Vasario 27 d. po saulėlydžio jis atsidurs arčiausiai – kiek žemiau ir kairiau ryškiosios Vakarės.

Marsas diena iš dienos šviesėdamas tekės vakarais Gyvatnešio, vėliau Šaulio žvaigždynuose. Vasario 18-osios rytą prie jo priartės Mėnulio delčia. O dar kiek į rytus švytės ir Jupiteris.

Jupiteris rytais vis anksčiau užtekės Šaulio žvaigždyne.

Saturnas antroje mėnesio pusėje prieš auštant trumpam sušvis palei pietryčių horizontą Šaulio žvaigždyne, o nuo jo į dešinę aukštėjančiai paeiliui išsidėstę – šviesusis Jupiteris ir Marsas. Vasario 18-20 d. paryčiais pro šią planetų trijulę praslinks Mėnulio delčiagalis: vasario 18 d. delčiagalis švytės šiek tiek dešiniau nuo Marso, vasario 19 d. – bemaž per vidurį tarp Marso ir Jupiterio, vasario 20 d. – kiek žemiau Jupiterį su Saturnu jungiančios tiesės vidurio.

Pasirodys Zodiako šviesa

Iki vasario 24 d., praėjus maždaug pusvalandžiui po Saulės laidos, vakaruose bus galima pamatyti platų kūgio pavidalo silpnos šviesos pluoštą, sklindantį per ekliptiką link vakarų horizonto. Tai Zodiako šviesa– platus kūgio pavidalo dangaus švytėjimas nukreiptas į žemę ir pasirodantis užgesus vakaro žaroms ties vakarų horizontu arba prieš aušrą rytuose. Švytėjimas sklinda per Zodiako žvaigždynus ir platėja po horizontu esančios Saulės linkui. Tik nereikia jo painioti su Paukščių Tako švytėjimu. Tuo metu Saulei priešingoje ekliptikos dalyje matoma išsklaidytos šviesos dėmė – vadinama atošvaiste.

Zodiako šviesa susidaro dėl Saulės spindulių sklaidos, tarpplanetinėje erdvėje esančiose dulkėse. Vidutinėse platumose ypač ryški sausio – kovo mėnesių vakarais, o rugsėjo – lapkričio mėnesių – rytais. Geriausiai Zodiako šviesa matoma netoli Žemės pusiaujo, nes ten ekliptika su horizontu sudaro didelį kampą.

Jonas VAIŠKŪNAS