Vilniaus universiteto biblioteka jau šeštus metus vykdo prasmingą ir nepaprastai įdomų projektą „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje“. Projekto tikslas – VU bibliotekoje saugomo regionų kultūros paveldo vertybių, turinčių išskirtinę svarbą Lietuvai ir jos kultūros istorijai, pristatymas bendruomenėms.

Beje, šiemet Vilniaus universiteto biblioteka švenčia 450 metų, o pats universitetas – 440. Mat biblioteka buvo įkurta 1570 m., kai buvo įsteigta Vilniaus jėzuitų kolegija. Senoji Vilniaus universiteto biblioteka iki šių dienų išlikusi autentiškose patalpose, nors ir modernizuotose, centriniuose universiteto rūmuose (Vilniuje, prie prezidentūros). Joje saugoma daugiau nei penkių milijonų dokumentų kolekcija ir turtingas kultūros paveldas.

Labai gera, kad tokio projekto kelyje atsidūrė ir Švenčionys – vasario 12 d. Švenčionių viešojoje bibliotekoje surengta vienos dienos paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Švenčionys“. Čia buvo eksponuojami rankraščiai ir senieji spaudiniai, pateikti reikšmingi dokumentai, susiję su Švenčionių krašto praeitimi. Lankytojai apžiūrėjo rankraštinius bažnyčių ir dvarų inventorius, žymiausių kraštiečių (Pranės Dundulienės, Zigmo Žemaičio, Česlovo Kudabos) rankraščius ir kitus įdomius bei vertingus leidinius. Švenčioniškiai džiaugėsi ir reta proga pamatyti į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą įtrauktus rankraščius, pavyzdžiui, XVIII a. pradžios Vilniaus jėzuitų kolegijos dienoraštį ir XIX a. pradžios Simono Daukanto verstų pasakėčių autografą ir kt. Taip pat ypatingi spaudiniai iš pirmųjų VU bibliotekos mecenatų (Žygimanto Augusto, Valerijono Protasevičiaus ir kt.) kolekcijų, pati mažiausia lietuviška 0,9 cm dydžio knygelė ir t. t.

14 val. sausakimšoje Švenčionių viešosios bibliotekos skaitykloje apie VU biblioteką, jos ateitį ir praeitį, ypatingus spaudinius, veiklą ir planus pasakojo Nijolė Klingaitė-Dasevičienė, Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinių tyrimų ir paveldo rinkinių departamento direktorė ir Paulius Bagočiūnas, Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriaus bibliotekininkas. Parodžiusi centrinių Vilniaus universiteto rūmų ansamblio maketą ir nuotraukas, lektorė Nijolė pirmiausia davė kiekvienam pavartyti tikslią ir originaliai atrodančią pirmosios lietuviškos knygos Mažvydo „Katekizmo“ kopiją ir pakvietė visus apsilankyti Vilniaus universiteto bibliotekoje balandžio 1-ąją, kai bus demonstruojamas šios knygos originalas. Tokia ilgametė tradicija – ir tai ne pokštas!

Ir tada rakursas į dabartį ir ateitį: Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras (MKIC). Tai modernus pastatas, duris atvėręs 2013 m., dirbantis kasdien 24 valandas per parą, išskyrus tik valstybinių švenčių dienas. Ši erdvė yra labai mėgstama akademinės bendruomenės, nes modernios kolekcijos atitinka studentų poreikius, yra atskiros erdvės mokymuisi ir kūrybai, didžiojoje dalyje – savitarna.

VU bibliotekoje yra likę 14 iš pačių pirmųjų vos tik įsikūrusiai bibliotekai dovanotų knygų. Viena iš jų buvo eksponuojama ir Švenčionyse. Pasak Nijolės, knygas dovanodavo turtuoliai, šviesuoliai, buvę studentai. XVII a. viduryje Vilniaus universitete pradėjo dirbti pirmieji profesoriai lietuviai, iki tol vyravo lotynų kalba.

Lektorė Nijolė sakė, kad VU bibliotekoje saugoma ir daug LDK teismų knygų, iš kurių 186 jau suskaitmenintos, aprašyta 2500 teismų knygas sudarančių dokumentų, taip pat susdkaitmenintas ir seniausias žinomas VU bibliotekos rankraštinis katalogas (183 psl., 4500 įrašų). Šios knygos taip pat savotiškas to meto gyvenimo atspindys. Pasak lektorės, biblioteka ne tik stengiasi išsaugoti savo fonduose esančius unikalius egzempliorius, bet ir papildyti, įsigydami jų aukcionuose. Ir visa tai rodo, kad biblioteka ne tik neva dulkes renkantys seni leidiniai, bet ir informacijos rinkinys, tik reikia mokėti ją išsišifruoti, bei praeities ir ateities gyvenimo sąsajos.

Kolega Paulius papasakojo apie vertingiausius Švenčionių viešosios bibliotekos lankytojams atvežtus eksponatus (pvz.: XVIII a. rankraštinį jėzuitų dienoraštį, Maironio, Valančiaus, Putino, Čiurlionio ir kitų rankraščius bei kita.) ir apie ekspoziciją, vienaip ar kitaip susijusią su Švenčionių kraštu (Karkažiškės, Pavoverės (ankščiau buvusios Sorokopolės) dvarų ir bažnyčių aprašus, kronikas, žemėlapius ir pan.

Savo ruožtu Švenčionių viešoji biblioteka taip pat parengė ekspoziciją iš savo fondų, skirtą žymiausiems mūsų kraštiečiams.

Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinių tyrimų ir paveldo rinkinių departamento direktorė Nijolė Klingaitė-Dasevičienė padovanojo Švenčionių viešosios bibliotekos fondams Maironio knygą, o visiems norintiems – 1898 m. „Varpe“ išspausdintos „Tautiškos giesmės“ gaidų ir žodžių kopijas. VU bibliotekos atstovai taip pat išvyko ne tuščiomis – apdovanoti ir šiltais žodžiais, užpilti susidomėjusių klausimais ir nešini kvapnių Švenčionių vaistažolių arbatų rinkinėliais.

Irena POŽĖLIENĖ