Jau kelinti metai žiemos metu pakabinu porą lesyklų ir lesiname mažuosius sparnuočius. Šiemet lesykloje apsilankė 20 rūšių paukščių, nors žiema ir lengva. Į lesyklą atskridę paukščiai neturi prarasti budrumo, nes vis praskrenda arba į lesyklų teritoriją užsuka paukštvanagis. Per porą paskutinių savaičių, ketvirtadienį, vasario 13-ąją, jis jau apsilankė trečią kartą ir tas apsilankymas man, kaip fotografui, buvo pats įspūdingiausias.

Sėdžiu, rašau. Kartais pakeliu akis ir pažiūriu, kas dedasi lesyklose. Staiga paukščiai dingo, lyg stebuklingai burtininko lazdelei mostelėjus. Kilo įtarimas, kad neprašytas svečias apsilankė. Priėjęs arčiau pamačiau tupintį gražuolį paukštvanagį. Patyliukais nuėjęs atsinešiau fotoaparatą. Po kelių sekundžių paukštvanagis nuskridęs atsitūpė ant lesyklose ir ėmė žiūrinėti, ar viduje kokio paukštelio pasislėpusio nėra. Pamatęs, kad lesykla tuščia, nuskrido ir atsitūpęs ant medžio šakos ėmė dairytis. Nei eglėj, nei alyvose nebuvo nė vieno paukštelio, tad paukštvanagiui teko skristi taip ir nepapietavus, nes „pietūs“ laiku išskrido, o aš turėjau galimybę iš arti įamžinti tas akimirkas. Nuotraukose ir matote tas kelias „pavogtas“ akimirkas.

Algis JAKŠTAS