Mes turime 270 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:4065
mod_vvisit_counterŠią savaitę:4065
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:171223

Svečiai pamatė Strūnos globos namų gyventojų kasdienybęSvečiai pamatė Strūnos globos namų gyventojų kasdienybę

2020 m. vasario 19 d., trečiadienis, Nr.14 (1929)

Praėjusį penktadienį Strūnos socialinės globos namuose lankėsi socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis su keliais ministerijos specialistais ir Seimo nariai Vytautas Rastenis ir Gintautas Kindurys su padėjėja Vida Rasteniene. Ministras lanko visoje Lietuvoje tokio pobūdžio įstaigas, šiuo metu išgyvenančias didžiulius pokyčius. „Mes prileidžiame aktų, normų, o įgyvendinti jas tenka vietose dirbantiems žmonėms, todėl stengiamės atvykti į įstaigas, kad pamatytume, kaip tos normos veikia“, - paaiškino vizito tikslą ministras. Strūnos socialinės globos namų direktorius Petras Velička sudarė puikias galimybes, kaip sakoma, susipažinti su įstaigos gyvenimu betarpiškai.

Svečių vizitas prasidėjo pasivaikščiojimu po globos namus. Be pompastikos, išankstinio pasirengimo, surežisuotų pasitikimų ir pan. Priešpiet atšventę Valentino dieną, ramią popietę globos namų gyventojai užsiiminėjo įprasta jiems veikla, o svečiai užsuko pažiūrėti, su kai kuriais gyventojais pasikalbėjo.

Daugeliui žmonių galbūt atrodo, kad tokių įstaigų gyventojai absoliučiai nieko nesuvokia, nekalba ir tik linguoja, pasinėrę į jiems vieniems suprantamą pasaulį. Be abejo, yra ir tokių, bet yra ir kitokių, kurių gatvėje neatskirtum nuo kitų praeivių, galbūt tik atviresni, nuoširdesni, naivesni, labiau pažeidžiami. Jie globos namuose gyvena kompaktiškai – kaimynystėje esančiuose kambariuose. Tai dešimtukas tų, kurie, būdami jauni, buvo aktyvūs, garsino šiuos globos namus - pelnė diplomus, taures sporto varžybose, šokių konkursuose ir kt. Juos dabar ruošiamasi iškelti į savarankiško gyvenimo namus, kurie bus statomi Švenčionių mieste, Adutiškio gatvėje. Manoma, kad jiems bendruomenėje bus geriau, ten jie galės ir darbo susirasti. Pasak globos namų direktoriaus, savivaldybė kaip tik skundėsi, kad nebesurenka žmonių viešiesiems darbams, o globos namų gyventojai labai mėgsta papildomai užsidirbti. Mat, kai kurie jų gyvena poromis, yra ir susituokusių – turi didesnių poreikių. Jie žino, kad išsikels į miestą ir, sako, džiaugiasi, net fantazuoja, kad direktorius nupirko jiems namą ant ežero kranto, ir būsią labai gražu ir gerai. Sklandančiose kalbose yra tiesos – nuo būsimų bendruomeninių namų Bėlio ežeras bus netoli, bet vis dėlto ne „ant kranto“, kaip įsisvajojo būsimi naujakuriai. Kokia iš tiesų bus realybė, paaiškės tik apsigyvenus. Viena aišku jau dabar - tokių namų išlaikymas kainuoja gerokai brangiau, negu dabar – dideliuose globos namuose, tai pripažįsta pats ministras. Kaip ir visi svečiai įsitikino ir pripažino, kad šiems žmonėms ir dabar nieko netrūksta. Šilta, jauku, sotu ir daugybė įvairiausių užsiėmimų. Rodos, tobulas gyvenimas... Lankydamiesi globos namuose, valdžios atstovai porą sutuoktinių surado leidžiančius popietę savo kambaryje, keli vyrai, taip pat nepanorėję veiklų, sėdėjo savo kambariuose. Dauguma laiką leido aktyviai: keli vyrai kažką veikė bibliotekoje, parimę prie kompiuterių, grupė vyrų mankštinosi su treneriu sporto salėje, grupelė moterų gamino suvenyrus – ruošiasi Kaziuko mugei, kitas būrelis žiūrėjo televizorių. Visi gerai nusiteikę, noriai rodė savo darbelius, dovanojo juos svečiams.

Aišku, yra ir sunkių ligonių, bet, etikos sumetimais, jų ramybės paprastai pašaliniai netrikdo. Apie tokių asmenų iškėlimą į bendruomenę, bent jau kol kas, nekalbama. Tiesa, neaišku, kas bus, jeigu bus pilnai įgyvendinta Neįgalių žmonių teisių apsaugos konvencija, kuri numato visišką integraciją ir net panaikinti neveiksnumo sąvoką, o visus psichikos ligonius vertinti pagal tai, kokio lygio jiems reikia paslaugų, kad jie galėtų gyventi bendruomenėje. Kitaip sakant, stacionariuose namuose turėtų likti tik sunkiausi – slaugomi ligoniai.

Išpuoselėti ir išdabinti dailės darbeliais, pagamintais pačių gyventojų ir darbuotojų rankomis, Strūnos socialinės globos namai primena ramybės salą. Nors darbas ir sunkus, darbuotojai nesiskundžia – motyvuoja solidžiai pakelti atlyginimai. Ir vis dėlto, kaip nėra namų be dūmų, taip nėra institucijų be problemų. Apie jų sprendimą ministras kalbėjosi atvirai su kolektyvu.

Tęsinys kitame numeryje

Irena PAULIUKEVIČIENĖ