Visą savaitgalį Lietuva šventė Valstybės atkūrimo dieną. Kaip ir dera tokia proga, šventė iškilmingai, linksmai, išradingai ir prasmingai. Nuo Vasario 16-osios Akto pasirašymo, kuris paskelbė, kad atkuriama Lietuvos Valstybė, ir ji atsižada nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis, praėjo 102 metai. Per tą laiką Lietuva buvo praradusi nepriklausomybę net penkiems dešimtmečiams ir 1990 m. kovo 11-ąją vėl atstatė nepriklausomą valstybę. Taigi istorija rodo, kad laisvė ir nepriklausomybė tikrai nėra duotybė.

Pašaminės kaimo klube Valstybės atkūrimo dienos šventė buvo surengta išvakarėse. Į renginį sugužėjo gražus būrelis pašaminiškių ir svečių. Pasitikdama ateinančius Dalė Basiūnienė kiekvienam įsegė trispalvius ženkliukus, nemažai žmonių ir patys dar buvo pasipuošę ir trispalvėmis riešinėmis, o bendruomenės salytė tiesiog žydėjo geltonos, žalios ir raudonos spalvų deriniais. Be to, čia galima pasigrožėti pašaminiškės Žanos Žilienės tapybos parodėle.

Šventę pradėjo mokytoja Giedra Umbražiūnienė, labai gražiai susiedama ir Meilės, ir Valstybės atkūrimo dienas. Juk meilė – šeimai, valstybei, artimam žmogui, mylimajam – vienas iš svarbiausių dalykų gyvenime. Dainas apie meilę, tėvynę, laisvę atliko Pašaminės folklorinis ansamblis.

Į svečius atvyko ir kūrybinga komanda iš kaimyninės Ignalinos. Ypač visus sužavėjo Ignalinos kultūros ir sporto centro ansamblis „Iš širdies“ (vadovė Loreta Kuksėnienė), kurio profesionaliai atliekamos lyriškos dainos suvirpino slapčiausias sielos kerteles.

Po koncerto šventė persikėlė į kitą erdvę, kurioje eksponuojami Ignalinos kultūros ir sporto centro Dailės studijos vadovės Nijolės Trinkūnienės tapybos darbų paroda „Laisvė kurti“. Ignalinos rajone Triburčių kaime gimusi Nijolė iš pradžių daug dėmesio skyrė aktyviam sportui, įgijo ir su tuo susijusią specialybę, o po kurio laiko likimas atvedė ten, kur, pasak jos, visada linko jos širdis – į dailę, nes kiek save atsimenanti, vis piešdavusi. Tada moteris baigė Lietuvos pedagogų kvalifikacijos instituto ir Vilniaus dailės akademijos perkvalifikavimo studijas ir įgijo dailės mokytojo specialybę. Nijolė papasakojo apie savo kūrybą, apie dalyvavimus pleneruose, parodas (Pašaminėje – 22-oji jos personalinė paroda) ir begalinę meilę Ignalinai – savo gimtajam kraštui. „Labai myliu Ignaliną, nepaprastą jos aurą, gamtą, žmones, - savo prisistatyme rašo Nijolė. – Gera man joje gyventi ir kurti“. Dailininkė pasidžiaugė, kad kelias pastarąsias jos parodas lydi jos draugių Linos Kovalevskienės ir Giedrės Mičiūnienės eilės. Ne vienas jų poezijos posmas gimė įkvėptas Nijolės paveikslų. Pašaminėje apsilankiusi Lina Kovalevskienė paskaitė pluoštelį savo kūrybos, pasidalindama su visais žodžio ir vaizdo dermės pajautimo džiaugsmu. Beje, pašaminiškės Žanos ir ignalinietės Nijolės paveikslais galima bus pasigrožėti iki kovo pabaigos.

Dalė Basiūnienė įteikė svečiams padėkas ir pačios sukurtas puokštes iš valgomų komponentų bei papuoštas lietuviška atributika.

Nuoširdus bendravimas tęsėsi ir vakaronės metu, ragaujant įvairius užkandžius, iš kurių ypatingo dėmesio susilaukė Genutės Kukėnienės ypatingai ploni ir trapūs vafliai.

Irena POŽĖLIENĖ