Mes turime 236 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:2115
mod_vvisit_counterŠią savaitę:2115
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:43882

Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija verčia visuomenę keistis

2020 m. vasario 22 d., šeštadienis, Nr.15 (1930)

Lankydamasis Strūnos socialinės globos namuose, socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis įsitikino: čia viskas gerai, išskyrus finansinę duobę, į kurią ši globos įstaiga pateko ne dėl savo kaltės.

Trečiadienio laikraštyje rašėme apie socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio, Seimo narių Vytauto Rastenio ir Gintauto Kindurio bei jo padėjėjos Vidos Rastenienės vizitą Strūnos socialinės globos namuose. Ministras įvardijo vizito tikslą: „Mes prileidžiame aktų, normų, o įgyvendinti jas tenka vietose dirbantiems žmonėms, todėl stengiamės atvykti į įstaigas, kad pamatytume, kaip tos normos veikia“. Pamatė.

 

Atlyginimus pakėlė, o lėšų neskyrė

Dosniai pakėlusi atlyginimus socialiniams darbuotojams, šalies valdžia lėšų tam neskyrė. Darbuotojai tikrai patenkinti – atlyginimai padidėjo ne keliomis dešimtimis, o keliais šimtais. Sausio mėnesį tokius ir išmokėjo. Darbo užmokesčiui teko skirti visas lėšas, liko tik maitinimui. Jokiems remontams, inventoriui ir pan. nebėra, vasario mėnesį kintamajai atlyginimo daliai lėšų jau nėra, o mokėti privalo. Visi darbuotojai yra profsąjungos nariai, o tai įstaigai dar papildomai kainuoja kelias dešimtis tūkstančių per metus.

Ministras dar kartą susirūpinęs pasitikslino: „Tai algas pakėlė, o pinigų nedavė?“, ir pažadėjo pasižiūrėti, ką dar galima padaryti. Į repliką, kad blogai dirba jo pavaldiniai, atsakomybę perkėlė Seimui. Bet kuriuo atveju, viskas juk iš vienos „piniginės“ - šalies biudžeto, kas lėšas bedalintų.

 

Švenčionių savivaldybė prasiskolinusi

Finansinę duobę dar pagilina ir Švenčionių savivaldybės skolos. Už globos namuose esančius savo rajono gyventojus vienintelė Švenčionių savivaldybė yra įsiskolinusi - nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio iki vasario 14 d. nesumokėjo nei cento. Tyčia ar nėra kuo mokėti? Sau algas valdininkai išsimoka didžiules, su priedais ir laiku. Kodėl tada neatsiskaito su globos namais? Šie lyg ir negalėjo rajono valdžios nemalonės užsitraukti – net laikraštis bibliotekoje guli vienintelis „mėlynas“ – valdžios...

 

Bendruomeniniai namai dar padidins išlaidas

Trečiadienį plačiai rašėme, ką pamatė svečiai vizito metu: priešpiet atšventę Valentino dieną, ramią popietę globos namų gyventojai užsiiminėjo mėgiama veikla. Keletas asmenų tiesiog ilsėjosi savo kambariuose, o dauguma laiką leido užsiėmimuose pagal pomėgius: keli vyrai kažką veikė bibliotekoje, parimę prie kompiuterių, grupė vyrų mankštinosi su treneriu sporto salėje, grupelė moterų, padedant darbuotojoms, gamino suvenyrus – ruošiasi Kaziuko mugei, kitas būrelis gyventojų žiūrėjo televizorių. Visi gerai nusiteikę, noriai rodė savo darbelius, dovanojo juos svečiams. Svečiai įsitikino ir pripažino, kad šių žmonių gyvenimo sąlygos orios, nieko netrūksta. Šilta, jauku, sotu ir daugybė įvairiausių užsiėmimų. Įgyvendinant reikalavimus, buvo įrengti modernūs ir privatumą užtikrinantys  tualetai, dušai, kainavę 17 tūkst. eurų. Fojė taip pat įrengta uždara erdvė bendravimui, kai atvyksta lankytojai. Sunku besugalvoti, ko dar čia galėtų trūkti gyventojams. Nepaisant to, įgyvendinant stacionarių globos įstaigų reformą (paprasčiau sakant, einant link jų panaikinimo), ir iš Strūnos socialinės globos namų numatyta iškelti apie 10 asmenų, galinčių su nuolatine specialistų priežiūra gyventi bendruomenėje (Švenčionių mieste). Sako, to reikalauja Europos Sąjunga. Tiksliau sakant, Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija.

Strūnos socialinės globos namų direktorius Petras Velička informavo ministrą, kad Švenčionių m. Adutiškio gatvėje yra numatytas sklypas, vyksta derinimas, netrukus galės prasidėti namo statyba. Dešimt gyventojų jau žino, kad jie persikels į miestą ir džiaugiasi, net sugalvojo istoriją, jog direktorius nupirko jiems namą ant ežero kranto...

Ministras pripažįsta, kad bendruomeninių namų išlaikymas kainuos brangiau, negu dabartinių, bet vardija įvairius privalumus. Pasak jo, pirmiausia didžiulę naudą gauna patys perkeltieji gyventojai. Jie turi galimybes integruotis į bendruomenę, gali susirasti darbo, patys rūpinasi buitimi, gaminasi maistą, Visa ši veikla teigiamai veikia ir fiziškai, ir emociškai, labai sumažėja vaistų vartojimas.

Ministras džiaugėsi, kad su Strūnos namų vadovybe procesas vyksta sklandžiai, kolektyvas geranoriškai priima naujoves. Tuo tarpu kitose vietovėse tenka susidurti su pasipriešinimu, kartais – didžiuliu. Anot jo, ribotų galimybių žmonės (paprasčiau sakant, su psichine negale) gali ir turi gyventi tarp mūsų, o ne būti izoliuoti. Jie tai gali ir tam pasiruošę, tai visuomenei reikia didesnių pastangų pakeisti savo mąstymą, nuostatas ir stereotipus, priimti juos į savo tarpą.

 

Bendruomeniniai namai – ne pabaiga

Socialinės globos įstaigų skaidymas į bendruomeninius namus Lietuvoje tik įsibėgėja, o kitose šalyse jų pristeigta gerokai daugiau. Pačių namų statyba finansuojama ES lėšomis, o štai išlaikyti reikia patiems. Lyderiauja Bulgarija, bet už tai jai... net gresia baudos. Mat, toks neįgalių apgyvendinimas taip pat neatitinka Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos, nes riboja tų asmenų teisę patiems pasirinkti, kur jiems gyventi. Už juos nusprendžia valdžios institucijos, o tai pažeidžia neįgaliųjų teises.

 

Didžiuliai pokyčiai laukia ne tik socialinės globos namų, bet ir visos visuomenės

Vykdant Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, iki 2030 metų teks atsisakyti neveiksnumo instituto, o stacionariose globos įstaigose liks tik sunkūs slaugomi pacientai.

Konvencija numato visišką neįgaliųjų (taip pat ir kamuojamų psichikos ligų) integraciją. Negana to, siekiama panaikinti patį neveiksnumo institutą (paprasčiau, sąvoką), kai iš asmens atimama teisė spręsti pačiam. Visi psichikos ligoniai bus vertinami pagal tai, kokio lygio paslaugų jiems reikia, kokios apimties pagalbos, kad jie galėtų gyventi bendruomenėje.

Ministro nuomone, tokia integracija teigiamai veikia visą visuomenę: mažėja uždarumas, atsiranda atjauta, šyla tarpusavio santykiai. Šie neįgalieji drąsiai eina prie kitų, pirmieji ištiesia ranką pasisveikinti, tik visuomenei reikia atsiverti. Pasak ministro, tokių pavyzdžių jis jau matė.

 

Pinigai, pinigai?..

Klausantis entuziastingos ir nuoširdžios ministro kalbos norisi tikėti šia idėja, bet ramybės neduoda mintis – kiek visa tai kainuos ir kas sumokės, jeigu jau dabar dar paprastuose globos namuose tik kilstelėjo atlyginimus, ir jau finansinė krizė. Ministras prisipažįsta, kad ir jį kamuoja šis klausimas. Kai vieno susitikimo metu Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ekspertas nupasakojo Konvencijos reikalavimus, ministrui susidarė įspūdis, kad kiekvienam neįgaliajam reikėtų skirti po 2 kambarių butą ir 5 aptarnaujančius darbuotojus. Ministras sako paklausęs, o kas už visa tai sumokės? Ekspertas jam atsakė: „O čia, ministre, jau jūsų problemos“.

Iki Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos - 2030 metų - dar visas dešimtmetis, bet procesas jau pajudėjo – kaip sakė ministras, visuomenei reikia pratintis prie šių pokyčių.

Irena PAULIUKEVIČIENĖ