Seniau būdavo sakoma, kad jei per Užgavėnes oras sausas, laukia sausas pavasaris, jei drėgnas – linai gerai derės. Linų augintojai tikrai galėtų džiaugtis, jeigu šeštadienį, vasario 22 d., Rumšiškėse vykusi tradicinė kasmetinė Užgavėnių šventė būtų buvusi būtent Užgavėnių dieną, o ne prieš. Nes popietę pradėjęs krapnoti lietus kartu su gūsingu vėju, kuo toliau, tuo labiau įsismarkavo, kad ėmė ginti namų pusėn, net pačius aktyviausius šventės dalyvius, persirengėlius, amatininkus ir prekybininkus... Na, bet gal tikrai linai užderės...

Bet lietuvių liaudies patarlė: „Ankstyvas paukštelis snapą rakinėja, vėlyvas – akis krapštinėja“, tikrai pasitvirtino. Kurie iš pat ryto į šventę sugužėjo, tie ir etnografinį miestelį apžiūrėti spėjo, ir pasilinksminti iš dūšios, ir kaukių prisipiešti, ir pilvus prisikimšti, ir lauktuvių prigriebti. Na, o ilgiau numigusiems, linksmybes šiek tiek lietus apgadino.

Užgavėnės – sena šventė, žinoma visose Europos šalyse. Šventė švenčiama likus 7 savaitėms (46 dienoms) iki Velykų. Šis laikotarpis būna nuo vasario 3 iki kovo 9 dienos. Visada antradienį. Šiemet – vasario 25 d.

Šventės ištakos pagoniškos, skirta išvyti žiemą, paskatinti greičiau ateiti pavasarį. Dabar šventė glaudžiai susieta su krikščionybe. Per Užgavėnes leidžiama paskutinį kartą gausiai ir riebiai pavalgyti. O jau kitą dieną prasideda Gavėnia, trunkanti iki Velykų (Kristaus prisikėlimo). Šiuo laikotarpiu skatinama pasninkauti, nevalgyti mėsos, gedėti iki Kristaus prisikėlimo šventės.

Užgavėnių metu rengiamos persirengėlių eitynės, linksmybės – žmonės persirengia įvairiais gyvūnais ir būtybėmis. Ypač populiarios ožio, gervės, meškos, giltinės, ubagų, čigonų, vengrų, žydų, daktarų, vestuvininkų kaukės. Persirengėliai šoka ir dainuoja, krečia pokštus, garsiai trypia, laistosi vandeniu, voliojasi sniege. Taip stengiamasi kuo greičiau prišaukti pavasarį.

Anksti iš ryto į šventę išsirengė ir gražus būrys linksmai nusiteikusių švenčionėliškių bei švenčioniškių. Kadangi Švenčionėlių miesto kultūros centras įgyvendina projektą „Švenčionių krašto tradicijų išsaugojimas“, kurio viena iš veiklų – „Tikros Užgavėnės“ Rumšiškėse (Kaišiadorių r.). Trisdešimt projekte dalyvaujančių asmenų į kelionę vyko ne tik linksmai nusiteikę, kitų pasižiūrėti ir save parodyti, bet jau buvo ir iš anksto pasiruošę kaukes bei kitą Užgavėnių karnavalo atributiką. Savaitė iki išvykos projekto vadovės Vidos Vilutienės iniciatyva buvo surengtas edukacinis užsiėmimas, kurio metu buvo padaryta tradicinių mūsų krašto Užgavėnių kaukių. Edukaciją vedė Veronika Garbulienė. Kitokių kaukių taip pat buvo galima pasigaminti dar ir „Tikrose Užgavėnėse“ Rumšiškėse veikusiose dirbtuvėlėse.

Projektas suteikė galimybę mokytis Švenčionių krašto folklorinių šokių, juos pristatyti išvykos metu Rumšiškėse vykusioje šventėje, pinti tautines juosteles ir taip saugoti Švenčionių krašto tradicijas ir papročius.

Buvo labai smagu kartu su visos Lietuvos folkloro kolektyvais pašokti savo tradicinius aukštaitiškus, Švenčionių krašto folklorinius šokius, susipažinti ir pasimokyti ir kitų Lietuvos regionų šokių, žaidimų bei apeigų. Kadangi Rumšiškių liaudies buities muziejuje yra Aukštaitijos, Žemaitijos, Suvalkijos, Dzūkijos, Pamario, taip pat tradicinio senovinio Lietuvos miestelio statinių, tai ir kiekvieną regioną atspindinčių tradicinių linksmybių Užgavėnių šventėje pakako. Visokiausių žaidimų, varžytuvių, šokių, dainų, ristynių, teatralizuotų eitynių buvo bene prie kiekvienos trobos. Gausu buvo ir dalyvaujančių. Smagu buvo matyti ir gausiai čia dalyvavusių užsieniečių, kuriems lietuviškos varžytuvės (pavyzdžiui, kas greičiau rankine piela atpjaus rąsto skridinį) tapo nemenku išbandymu, o kaukėtųjų smagūs šokiai – egzotiška atrakcija. Be to, kiekvienas dalyvavęs įvairiose varžytuvėse buvo apdovanotas – atminimo dovanėlėmis, atvirukais, medaliais, prizais, košės lėkštele ar sočiais blynais su spirgais. Ypatingomis dovanomis buvo apdovanoti ir persirengėliai, kuriuos organizatoriai pakvietė į sceną.

Vienas iš Užgavėnių simbolių – Čiūčela, Morė, Kotrė, Raseinių Magdė, Gavėnas – kiekviename Lietuvos krašte kitaip vadinamas, šventės pabaigoje sudeginamas ar paskandinamas, kad su tuo dingtų visos blogybės, negandos ir greičiau pavasaris ateitų. Rumšiškėse jam taip pat buvo parinktas kalnelis, puikiai matomas iš visų pusių.

Gausybė amatininkų siūlė tiek įvairiausių dalykų, kad net akys raibo, o išsirinkti tikrai galėjo kiekvienas pagal poreikį, skonį ir kišenę...

Grįžome iš šventės kupini įspūdžių, geros nuotaikos, prisišokę, prisidainavę, visko prisiragavę, prisižiūrėję ir prisikrovę lauktuvių namiškiams.

Projektą „Švenčionių krašto tradicijų puoselėjimas“ (Nr. ŠVEN-LEADER-6B-V-10-1-2019/ NMA NR.42VS-PV-19-1-08622-PR001“ finansuoja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos.

Irena POŽĖLIENĖ