Europos Komisija atskleidė: bendras ekonomikos augimas slepia kritinę situaciją Lietuvoje

Valdžia sako, kad ekonomika auga, tik žmonės to nepastebi. Kas per rebusas? Nejučia kirba nuodėminga mintis, ar tas augimas ne „popierinis“?.. Mįslė lieka neįminta, bet Europos Komisija „ašaromis netiki“ ir viešina negailestingą verdiktą – Lietuva skęsta skurde.

Europos Komisijos ataskaitoje apie Lietuvą rašoma, kad bendras Lietuvos ekonomikos augimas slepia didėjančius socialinius ir ekonominius skirtumus regionuose, o skurdo situacija Lietuvoje vis dar yra kritinė. Belieka pripažinti, kad ir ES įvairi parama per du dešimtmečius situacijos nepakeitė. Tai gal ta parama panaudota nemokšiškai? Nors viskas užfiksuota, kas kuriuo metu buvo valdžioje, kaltų nėra.

O skurdas toliau veši... Skursta net tie, kurie iš pažiūros neturėtų, – sveiki, jauni dirbantys žmonės. Apsukresni ieško darbo toliau. Dauguma vietoje dirbančių gyventojų uždirba vos šiek tiek daugiau, negu minimalią algą (geriausiu atveju) ir augindami vaikus skursta, nes šeimoje pajamos vienam asmeniui dažnai yra dar mažesnės, negu pensija. Ar gali gerėti demografija, esant tokioms sąlygoms? Apsimelavusiai ir galutinai nustekenusiai rajoną valdžiai tai nė motais – sako, visa Lietuva tuštėja, ir toliau už gerą algą kelnes trina. Tuo tarpu ekonomistai tvirtina, kad viena iš didžiulio skurdo priežasčių - trūksta regioninio vystymosi strategijos. Pažiūrėjai, kas valdo mūsų rajoną (ir etatiniai, ir rajono taryba), ir negali norėti daugiau. Kokie gebėjimai, tokios ir strategijos – kiek jų betvirtintų, o rajonas nuosekliai nyksta.

Nepaisant gėdingų skurdo mastų, Lietuva yra prie mažiausiai skiriančių socialinei paramai valstybių. Ir dar tų menkų lėšų skurstantiems neatiduoda - sutaupo milijonus. Nuo tada, kai socialinių pašalpų skyrimas buvo perduotas savivaldybių nuožiūrai, kasmet sutaupomos įspūdingos sumos. Žmonės skursta, o paramos negauna, nes valdininkai vietose taip nusprendė. Jau esame rašę, kad 2018 m. Švenčionių savivaldybė skurstančiųjų sąskaita sutaupė daugiau kaip 1 mln. eurų.

Eurostatas paskelbė, kiek procentų nuo bendrojo vidaus produkto skiriama socialinei apsaugai ES šalyse. Didžiausią BVP procentą socialinei apsaugai skyrė Suomija (24,1 proc.), Prancūzija (23,9) ir Danija (21,9).

Lietuva socialinei paramai skyrė tik 12,1 proc. BVP. 2018 metais Europos Sąjungos vidurkis buvo 19,2 procento BVP.

Išlaidos socialinei apsaugai Lietuvoje išlieka vienos mažiausių ES, nors skurdo ir socialinės atskirties rizikos lygis siekia 28,3 proc., ES vidurkis – 21,7 proc.

Kol savivaldybės taupo milijonus skurstančiųjų sąskaita, ES gelbėja nuo bado. Baigiantis vasariui, pradėtas dalinti 2020 m. vasario mėnesio maisto produktų davinys iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo.

Vasario mėnesio maisto produktų krepšelį sudaro šie produktai:

1. Makaronai, 0,5 kg pakuotė - 1 vnt.

2. Kiaulienos konservai, 0,4 kg pakuotė - 1 vnt.

3. Kvietiniai miltai, 1,0 kg pakuotė - 1 vnt.

4. Ryžių kruopos, 0,5 kg pakuotė - 1 vnt.

5. Konservuota burokėlių sriuba, 0,48 kg pakuotė - 1 vnt.

6. Konservuoti žalieji žirneliai, 0,66 kg pakuotė - 1 vnt.

7. Saldūs sausi pusryčiai, 0,5 kg pakuotė - 1 vnt.

Paramos maistu gavėjai dažnai sako, kad visokių ten saldžių pusryčių, keksų ruošinių ar sriubų stiklainiuose jie tikrai nepirktų, bet argi gali vargšas rinktis. Ką duoda, tą ima, ir dar ačiū sako dalintojams, nors dalina jie ne savo ar vietinės valdžios malonę. Ačiū priklauso tik Europos Sąjungai.

Pasitikrinkite, ar jums priklauso parama

Teisę gauti paramą maistu ir higienos prekėmis iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo turi nepasiturintys gyventojai, kurių vidutinės mėnesio pajamos vienam asmeniui neviršija 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio (187,50 Eur). Parama maisto produktais gali būti skiriama ir kitais atvejais, kai vienam gyvenančiam asmeniui ar bendrai gyvenančių asmenų pajamos vienam nariui yra didesnės nei 1,5 VRP (187,50 Eur) dydžio, bet neviršija 2,2 VRP (275,00 Eur)

Dėl paramos reikia kreiptis į seniūniją.

Irena PAULIUKEVIČIENĖ