Mes turime 312 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:5688
mod_vvisit_counterŠią savaitę:19548
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:91905
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Kaip patekti/nepatekti į Švenčionių ligoninę?

2020 m. kovo 7 d., šeštadienis, Nr.19 (1934)

Pacientas turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą“, - Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 4 str. 1 d.

Ar atsidūrus greitosios pagalbos automobilyje paciento teisės negalioja?

 

Keista Švenčionių ligoninės situacija: vieni bijo į ją pakliūti, kitų neguldo

Pastaruoju metu susidarė prieštaringa situacija dėl Švenčionių rajono ligoninės. Nepatenkinti visi – ir tie, kurių nepaguldo, ir tie kurie stengiasi išvengti Švenčionių ligoninės, bet, prieš savo norą, galų gale atsiduria joje. Viena naujausių istorijų, įvykusi iki aukščiausių sluoksnių kilusioje koronaviruso psichozėje. Senyvą moterį dėl insulto greitoji nuvežė į Vilnių, bet jos ten nepaguldė, grąžino atgal – į Švenčionis. Kaip pasakojo ligonės artimieji, Vilniuje ligoninė pustuštė, bet jiems paaiškino, kad negali priimti, nes pasiruošę koronavirusui... Senutę atvežė į Švenčionis, šie priėmė, bet netrukus pasiūlė vykti į namus, nes esą, jie niekuo padėti negali. Gal ir negali, bet ką daryti žmogui? Kur kažką galėtų – nepriima, kur priėmė, sako, niekuo padėti negali. Skaudu, bet ir šios istorijos priblokšta šeima, ir kiti pacientai, kurių apskritai nepaguldė – greitosios pagalbos atvežtiems vidury nakties liepė vykti į namus (kuo – gal pėsčiomis?) sako, kad jau geriau tą ligoninę uždarytų.

 

Be vadovo įstaiga pasmerkta

Prieš dešimtmetį, vadovaujant gydytojai Irenai Politienei, Švenčionių rajono ligoninei švietė neblogos perspektyvos – dėl dėkingos geografinės padėties ji buvo tarp pretendentų į regioninį statusą. Dar prieš šešerius metus rajono valdžia ir ligoninės kolektyvas vieningai kovojo, kad nemažėtų teikiamų paslaugų spektras, kad ligoninė nevirstų špitole, kurioje lieka slauga ir truputis gydymo. Ir štai kas įvyko po penkerių ligoninės naikinimo metų. Naujieji rajono „šeimininkai“, nušlavė jiems neįtinkančią ligoninės vadovę, palikdami ilgam laikui gydymo įstaigą be vadovo. Į rajono tarybos narių pastabas, kad per ilgai įstaigos paliekamos be vadovų, jaunasis meras viešai pareiškė, kad vadovai nelabai reikalingi – ir taip darbas vyksta... Pagal ligoninėje susidariusią padėtį matome, kaip tas „darbas vyksta“ ir kaip atsiliepia vadovų, beje, nieko bendro neturinčių su medicina, vadovavimas ir dažna kaita. Pirmasis naujos valdžios surastas (gal žodžio „konkursas“ nereikia valkioti) buvo nors ministerijos funkcionierius, bet vis dėlto medikas. Kažkuo neįtiko valdžiukei – atsikratė su trenksmu. Paskui buvo pagal specialybę bibliotekininkas, bet neblogai išmanė vadybą. Rajono valdžios vadovavimo neatlaikė nė metų – pats pabėgo. Iš įvairių šaltinių teko girdėti, kad ir dabartinis, vietinis (aniedu buvo vilniečiai), pagal profesiją zootechnikas, buvęs ilgametis ankstesnio mero komandos narys A.Lašinskas, artimiausiu metu gali pasitraukti iš pareigų. Tarpuose tarp šių vadovų ligoninė buvo „laisvame plaukiojime“ – be paskirto vadovo. Taip buvo gal net ilgiau, negu su paskirtais vadovais. Ar bereikia stebėtis, kad ligoninė nusirito iki to, kad žmonės jos bijo?

 

Naktis ant metalinio ligoninės vežimėlio, ir tai nelegaliai

Skaudžia patirtimi pasidalino rajono gyventoja, neseniai susidūrusi su situacija, primenančia juodojo humoro komediją.

Grįžusi iš darbo po įtemptos dienos, moteris pasijuto blogai. Pakilo kraujospūdis, pulsas buvo 166. Kai įprastiniai vaistai nepadėjo, jau vėlų vakarą moteris išsikvietė greitąją pagalbą. Greitosios pagalbos medikai, suteikę pirminę pagalbą, primygtinai siūlė moteriai važiuoti į ligoninę. Nuvažiavo. Čia ir prasidėjo nakties nuotykiai, kuriuos moteris suskubo papasakoti redakcijai, atskubėjusi po bemiegės ir kupinos pažeminimų nakties. Šią istoriją viešiname tik dabar, nes laukėme ministerijos atsakymų. Štai jos istorija:

„Vėlų vakarą greitoji mane nuvežė į Švenčionių ligoninę. Jaučiausi labai blogai, didelis kiekis vaistų spaudimą pamažino, bet pulsas buvo dar apie 130, nuo vaistų kojos – kaip vatinės. Man labai nepasisekė – priimamajame  buvo svarbesnių pacientų. Buvo girtas peiliu sugėrovų sužalotas vyras, jam iškvietė chirurgą ir greitai nuvežė į operacinę. Viso medikų dėmesio prireikė nuo alkoholio beveik nesąmoningai moteriškei. Kol ją aptvarkė, apvalė, atgavo, aš, gavusi dar saują vaistų, vis laukiau, kol pagaliau pasirodė gydytojas. Gal miegojo po darbo Vilniuje, kad taip ilgai ėjo? Priimamasis– judri vieta, čia ir išgirdau, kad „šitas neguldo“.

Tuo metu jau truputį prablaivėjusią ir pradėjusią medikus šokdinti ponią, atrodo, nuo Adutiškio, jau paguldė į lovą stebėjimui, slaugytoja praktiškai nuo jos nesitraukė, nes ligonė vis dar vėmaliojo. Atsidobėjusi ji pradėjo reikalauti maisto. Personalas jai aiškina, kad priimamajame maisto nėra, o ji toliau savo: „Duokit valgyti, aš alkana“. Tuo tarpu tamsaus gymio daktaras (pavardės nežinau) man tikrai pareiškė, kad į ligoninę neguldys ir paliepė: „Osvobodite pomeščenije“. Trumpam netekau žado – pulsas kala 130, nuo didelio kiekio vaistų vos bepaverčiu liežuvį, vos bepastoviu ant kojų, lauke naktis, vaikai toli nuo čia. Būčiau sveika, juk nebūčiau ir kojos kėlusi į ligoninę, ir patekau juk čia ne savo kojomis, o atvežė greitoji.

Mano laimei, paliepęs atlaisvinti patalpas, gydytojas vėl dingo. Tik gailestingų priimamojo medikių dėka neatsidūriau gatvėje. Man leido palaukti iki ryto, kol važiuos pirmas autobusas, koridoriuje, net prigulti gavau, ant ko buvo – metalinio ligoninės vežimėlio. Tūnojau susigūžus kamputyje ir galvojau – kokia neteisybė: dirbu, moku valstybei mokesčius ir štai kokios pagalbos sulaukiu. Girtuoklė – baltuos pataluos, o dirbantis žmogus – ant vežimėlio.“

 

Pacientas turi teisę pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą

Taip parašyta Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 4 str. 1 d. Norėtųsi tikėti, kad teisinėje valstybėje įstatymų laikomasi, bet norėdama būti dėl to tikra, kreipiausi į Valstybinę ligonių kasą su klausimu, ar vežamas greitosios pagalbos automobiliu pacientas, galintis kalbėti, turi teisę pasirinkti, į kurią ligoninę jį vežti, nes svarbiausia – ar ligonių kasos apmokės tai įstaigai, jeigu ligonis pasirinko ne savo rajono ligoninę. Ligonių kasos atstovai iš savo pusės atsakė, kad apmoka visas pagal įstatymą priklausančias paslaugas. Dėl pacientų teisių rinktis Ligonių kasos atstovas patarė kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją. Atsakymas atėjo netrukus, bet toks vingrus, kad nelabai galima suprasti. Gal greičiau galima suprasti, kad greitosios pagalbos automobilyje žmogus tampa kaip ir neveiksnus. Vežantieji geriau žino, kur jam bus geriau. Štai jis:

Greitosios medicinos pagalba (GMP) pacientus veža atsižvelgdama į paciento būklę. Jei būklę reikia stabilizuoti, jis visada bus vežamas į artimiausią gydymo įstaigą, tačiau jei pacientui reikalinga pagalba insulto, infarkto ar sunkios traumos atveju, tai pacientas bus vežamas į klasterių centrą, o jei pacientui reikalinga specializuota pagalba – jis bus vežamas į įstaigą, kurioje ji teikiama.

GMP funkcija - teikti skubią pagalbą esant gyvybei grėsmingai situacijai, tad svarbu užtikrinti, kad GMP galėtų suteikti pagalbą kuo daugiau nelaimės ir sveikatos sutrikimų ištiktų žmonių. Todėl vos suteikusi pagalbą pacientui arba pristačiusi jį į gydymo įstaigą, GMP nedelsiant privalo vykti pas kitus pacientus. Tik jei pacientas iš gydymo įstaigos siunčiamas į kitą gydymo įstaigą tolesniam gydymui, paciento pervežimą vykdo GMP.

Jei pacientas po suteiktos medicininės pagalbos gydymo įstaigoje yra paleidžiamas namo, kai yra naktis arba nėra galimybės grįžti viešuoju transportu, pacientas turėtų pasidomėti, kokias socialinio transportavimo ar pavėžėjimo paslaugas yra numačiusi esamo rajono savivaldybė, kadangi šių paslaugų sprendimas yra priskirtas savivaldybių kompetencijai.“

Kadangi iš tokio atsakymo – mažai naudos, dar kartą kreipiausi į Sveikatos apsaugos ministeriją: „Ar turi teisę pacientas atsisakyti vykti savo rajono ligoninę ir prašyti, kad jį nuvežtų kitur? Iš atsakymo atrodo, kad įstatymu įtvirtintos paciento teisės pasirinkti gydymo įstaiga jis netenka, kai atsiduria greitosios pagalbos automobilyje?“

Valdininkai šiek tiek susierzino ir šįkart atsakė tiesiai: „Ne visų pacientų sveikatos būklė atsidūrus greitosios pagalbos automobilyje yra tokia, kad būtų galima teirautis į kurią ligoninę pacientas norėtų būti nuvežtas.

Tad įstatymas tikrai leidžia pasirinkti gydymo įstaigą, kai pacientas renkasi pats, tačiau tai negalioja greitosios medicinos pagalbos automobilyje, nes GMP užduotis yra suteikti skubią pagalbą ir nuvežti pacientą į tinkamiausią ir artimiausią gydymo įstaigą, kur būtų suteikiama reikiama pagalba“.

Pacientų teisių gynimo istorijos pabaiga skamba liūdnai, bet ne beviltiškai. Įstatymo niekas neatšaukė, o jame rašoma, kad pacientas turi teisę pasirinkti gydymo įstaigą. Kad valdininkai pažeidinėja mūsų teises, tai dar nereiškia, kad jie turi tokią teisę. Jeigu atsiras bent vienas teisininkas, kuris visuomenės labui sutiks nemokamai pakomentuoti šią situaciją, galbūt pacientai realiai atgaus savo teises.

 

Savivaldybės pareiga - pasirūpinti nepaguldytų ligonių grįžimu į namus

Sveikatos apsaugos ministerijai pateikiau ir antrą klausimą: „Kur dėtis žmogui naktį, jeigu greitosios pagalbos atvežto nepaguldo į ligoninę?“

Šis atsakymas palankus žmonėms, ir svarbu tai įsidėmėti. SAM rašo: „Savivaldybėms yra pavesta pasirūpinti žmonėmis, kurie neturi galimybės grįžti namo, Jūsų minimu laiku. Tad visi klausimai apie žmonių parvežimą namo, turėtų būti užduodami savivaldybei, o kiekviena savivaldybė šią paslaugą organizuoja pagal savo galimybes ir nuostatas.“

Neteko girdėti, kad Švenčionių rajono savivaldybė vykdytų šį ministerijos pavedimą, o , kaip matote privalo. Reikalaukite to, kas teisėtai priklauso!

Irena PAULIUKEVIČIENĖ

 

 
 
Reklaminis skydelis