Kovo 10-oji – 40 paukščių diena. Daug kas klausia: ar tikrai jau sugrįžo visi 40?

 Nežinia, kas čia taip 40 kankinių dieną pavertė paukščių diena, nes istorija apie 40 Sebastijos kankinių nepateikia jokių „paukštiškų“ detalių. Beje – apie tuo garbiuosius kankinius... IV amžiuje šie iš Kapadokijos (dabartinėje Turkijoje) kilę kariai atsisakė išsižadėti savo tikėjimo, kankinami mirė krikščionimis, sudeginti jų palaikai švytėjo ir buvo garbinami. Kovo 10-oji mūsų platumose vargu ar galėjo būti tapatinama su 40 sugrįžusių paukščių (teigiama, kad tai buvo dar iki krikščionybės), nes tikros tradicinės žiemos užrukdavo iki kovo galo. Vienintelė galimybė šią datą „pritraukti“ prie „40“ galėjo nutikti naudojant senąjį Julijaus kalendorių. Tačiau Lietuva nuo krikšto pradžios pripažino Grigaliaus (šiandien pas mus naudojamą) kalendorių, o jo laiko skaičiavimai didelėje Lietuvos dalyje (išskyrus Suvalkiją) buvo pakeisti valdant Rusijos imperijai.

Žinoma, paukščiai skuba namo – saulė jau aukštai, dienos ilgos, tad jie negali rinktis – prigimtis šaukia namo. Kaip niekada anksti (kovo 5-ją) Ventės rage sužieduota pirmoji pilkoji pečialinda. Tačiau visi pasigenda varnėnų, kurie tokiu metu dar nesilanko inkiluose. Pakeliui į namus ir baltieji gandrai, kielės. Pavasaris dar turi laiko...

Selemonas PALTANAVIČIUS