Pabradė mūru stojo už vaikų darželio savarankiškumą ir prirėmė merą prie sienos tiesiais klausimais, į kuriuos neišgirdo nė vieno atsakymo. Darželį lankančių vaikų tėvai (juos palaiko ir tie, kurie ruošiasi leisti vaikus) spaudė merą pažadėti, kad bus atsižvelgta į bendruomenės reikalavimus, o jie konkretūs – palikti ramybėje darželį.

Konflikto esmė

Dėl milžiniško Pabradės „Žeimenos“ gimnazijos bendruomenės pasipriešinimo prijungimui prie „Ryto“ gimnazijos merui R.Klipčiui teko atsitraukti.

„Reformuotojo“ tai nesustabdė. Įtūžis dėl nesėkmės nukrypo į įstaigą, kuri iki tol ramiai dirbo ir nejautė reformų negandos. Užsimota Pabradės vaikų darželį prijungti prie Pabradės „Ryto“ gimnazijos, nors iki tol to plane nebuvo. Švenčionyse ir Švenčionėliuose vaikų darželiai lieka kaip buvę, savarankiški, o Pabradėje kažkodėl kitaip. Darželio bendruomenė  davė griežtą atkirtį merui, o jam atvykus į susitikimą, užkūrė pirtį.

Mero kerštas Pabradei?

Atidžiai peržiūrėjusi susitikimo įrašą, taip ir neradau bent kokio paaiškinimo, kodėl iš trijų rajone esančių vaikų darželių meras užsimojo daryti eksperimentus su būtent Pabradės darželiu. Jeigu meras palaužtų pabradiškius, tai būtų pirmas atvejis Lietuvoje, kai vaikų darželis prijungiamas prie gimnazijos. Kodėl prireikė, kaip sakoma „be kelnių šokti į dilgėles“? Galbūt rajono tarybos nario Antonijaus Jundos skaudžiuose žodžiuose ir nuskambėjo tikroji priežastis? „Mere, kodėl jūs laikote Pabradę nesveikoje įtampoje jau metus? - klausė A.Junda. - Jūs sujudinote visuomenę, norėdamas prijungti „Žeimenos“ gimnaziją prie „Ryto“ gimnazijos. Apgynėm „Žeimenos“ gimnaziją. Žinau, jūs užsispyręs, to nedovanosit. Dabar užsimojot prijungti darželį ir taip sunaikinti „Žeimenos“ gimnaziją. Visus vaikus norit suvaryt į „Ryto“ gimnaziją, ir „Žeimenos“ neliks savaime. Žmonės žino, kas už tų reformų, ir jums nepritars“.

Tėvai nepasitiki meru ir įsitikinę, kad prijungus darželį prie „Ryto“ gimnazijos, ji ir rengs sau kontingentą, lenkų ir rusų šeimoms nepalikdama kito pasirinkimo. Viena mama susitikime jau priekaištavo, kad nors lenkų grupės darželyje yra, bet vietų jose kažkodėl tai nėra – jai teko vaiką leisti į lietuvių grupę.

Mokyklų reformavimo plane aiškiai parašyta, kad Pabradės „Ryto“ gimnazijoje (o darželis atsidurtų joje) ugdoma lietuvių kalba.

Kodėl jungia būtent prie „Ryto“?

Žmonės sako nesuprantantys, kodėl meras vienašališkai nutarė darželį prijungti prie „Ryto“ gimnazijos, o ne prie „Žeimenos“. Koks skirtumas, prie kurios jungti, jeigu to taip labai reikia? Juolab, žmonės stebisi ir piktai klausė mero, kodėl Pabradės „Ryto“ gimnazijos direktorė jau 5 metai laikinai eina pareigas, o konkursas neskelbiamas. Atsakymo, žinoma, nesulaukė. Padaręs pauzę, meras pasuko kalbą kitur. Sunku patikėti, kad iš tiesų taip gali būti, bet kai amžinai laikinai einantys pareigas vadovai – šio mero valdymo išskirtinis bruožas, o ir jis pats to neneigė, ko gero tai tiesa. Dar pabradiškiai kalba, kad manipuliacijos su Pabradės švietimo įstaigomis skirtos tam, kad išsaugotų „Ryto“ gimnazijos direktorei kėdę. 5-eri metai l. e. p. - per ilgai.

Kokiu tikslu prijungia darželį prie gimnazijos?

Po susitikimo tėvai įvertino trumpai: „Meras buvo visiškai nepasiruošęs, kalbėjo miglotai, į nei vieną mūsų klausimą neatsakė“.

Klausiausi ir stebėjausi: štai kur menas – kažką kalbėti, tą patį per tą patį apsukant, ir nieko konkrečiai nepasakant, net pakartoti neįmanoma, nes išsakytos frazės čia pat pažyra kaip mozaikos šukės. Nieko rišlaus ir konkretaus.

Nuolat kartojosi žodis „sinergija“ ir frazė, kad šis jungimas daromas tam, kad „pagerintų ugdymo kokybę“. Kai žmogus iš salės paprašė mero paaiškinti, kas ta sinergija, meras atsakė „genialiai“: „Nežinot, ką reiškia „sinergija“? Tai labai paprastas žodis“...

Tėvų klausimas, kas dabar negerai tame ugdyme, kad žūtbūt reikia gerinti, meras neatsakė, vėl pasinėrė į savo išvedžiojimus… apie paslaugų gerinimą.

Į kitą klausimą: „Ar negalima to ugdymo pagerinti, neprijungus darželio prie gimnazijos?“, meras, žinoma, vėl nieko neatsakė. Besiklausant mero, galima buvo pagalvoti, kad visos švietimo bėdos yra tame, kad vaikas pereina kelias grandis: darželį, pradinę mokyklą, progimnaziją ir gimnaziją. Anot mero, tada niekas neprisiima atsakomybės, kad vaikas neišmoko. Išeitų, jeigu iš lopšio – tiesiai į gimnazijos įstaigą, be jokių darželių, pradinių ir pagrindinių, visi būtų šimtukininkai, priešingu atveju gimnazijai tektų atsakomybė, apie kurią meras taip pat daug kalbėjo. Tiesa, kaip ta atsakomybė būtų realizuojama, meras nepasakė.

Ir pagerins, ir sutaupys?

Skelbiama, kad prijungus darželį prie gimnazijos, bus sutaupyta 22 tūkst. eurų per metus. Vienas tėvų pabrėžė, kad čia ir slypi prijungimo tikslas, vis kita – tuščios kalbos.

„Pilotinis“ prasimanymas?

Jeigu darželio prijungimas prie gimnazijos – toks gėris, kodėl tas gėris „pilotuojamas“ tik Pabradėje? Meras eksperimentą su Pabrade vadina pilotiniu projektu. Švelniai tariant, tai dvelkia melu, nes vykdydamos pilotinius projektus, ministerijos juos pristato visuomenei, viešina. Sprendžiant iš atsakymo bendruomenei, apie šį mero „pilotu“ vadinamą nesusipratimą ministerija išgirdo tik iš bendruomenės skundo.

Žmonės patenkinti darželiu

Mero visi argumentai dėl „ugdymo kokybės ir paslaugų gerinimo“ sudužo į šipulius prieš tėvų bendruomenę. Tėvai sakė esantys labai patenkinti darželio veikla ir reikalavo atsižvelgti į jų nuomonę bei patraukti šalin rankas nuo darželio. Pasak tėvų, vaikai darželyje puikiai ugdomi, daugelis išeina į mokyklą jau mokėdami skaityti ir skaičiuoti. Meras, matyt, menkai pasidomėjęs, kaip dirba švietimo įstaigos, bandė „pasaldinti“ situaciją pažadais, kad darželis gaus ir švietimo pagalbos paslaugas. Pasirodo, darželyje šios paslaugos teikiamos jau 10 metų, dirba specialistai.

Diskusiją apibendrino tarybos narys

Antonijus Junda išrėžė merui tiesiai į akis: „Ar jūs, mere, bent pats suprantate, kokią čia reformą brukate? Jūs pats negalite atsakyti į nei vieną žmonių klausimą, negalite pagrįsti reformos poreikio, įvardinti tikslų. Paprastai jungti mokyklas tenka, kai mažėja vaikų, bet Pabradėje tai negresia. Visos trys švietimo įstaigos dirba sėkmingai, vaikų užtenka, bendruomenė neturi priekaištų. Be to, Pabradėje gyvena daug lenkų, rusų tautybės žmonių, kurie nori, kad jų vaikai mokytųsi gimtąja kalba. Jie turi tokią teisę. Mažam vaikui lengviau pradėti mokytis gimtąja kalba, o paaugęs jis pats nuspręs, kuria kalba tęsti mokslus. Nesijaudinkit, jie visi išmoksta lietuvių kalbą jau darželyje. Leiskite žmonės patiems spręsti. Reforma visiškai neparuošta, ne paslaptis, kad savivaldybėje daug labai silpnų specialistų, tokių, kokius ne kiekvienas ūkis imtų į darbą.“

Seimas imasi pažaboti nepamatuotas reformas

Susitikime dalyvavęs Seimo narys Zbignev Jedinskij paragino merą gerbti bendruomenės nuomonę ir įsiklausyti. Jis taip pat informavo, kad Seime rengiamas įstatymo projektas, kad mokyklų jungimai galimi tik su bendruomenių pritarimu.

Kovo 9 d. vykusį Pabradės vaikų darželio bendruomenės susitikimą su meru R.Klipčiumi filmavo žurnalistas K.Juraitis. Visą vaizdo įrašą galite peržiūrėti per šią nuorodą: https://www.youtube.com/watch?v=VjNwpV5UObA&t=2s

Beje, meras R.Klipčius pradžioje karštai prieštaravo, kad dalyvautų žurnalistas (pamiršo, kad už tokius pat veiksmus prieš 4 metus buvo teismo pripažintas kaltu?), bet tėvai greitai nusodino. Verta pažiūrėti!

Irena PAULIUKEVIČIENĖ