Buvęs europarlamentaras, Seimo narys bei kultūros ministras Šarūnas Birutis nusprendė sugrįžti į politiką po metus trukusios pertraukos. Rudenį vyksiančiuose rinkimuose politikas dalyvaus su Lietuvos žaliųjų partija. Kas lėmė sprendimą grįžti į politiką ir kodėl pasirinko Seime kol kas neatstovaujamą Žaliųjų partiją, kalbėjome su Š. Biručiu.

– Prieš metus teigėte, kad nusprendėte padaryti trumpą pertrauką ir aktyviai nedalyvauti politikoje. Kas paskatino sugrįžti į politinę areną?

– Kurį laiką buvau atsitraukęs nuo politikos, bet stebėjau situaciją iš šalies. Daug galvojau ir skaičiau teisės aktus, aktualijas. Kuo toliau, tuo labiau situacija valdžioje aštrėjo. Valdantieji ir toliau buvo pelnytai kritikuojami, nes per šią kadenciją Seime įnešė daug chaoso – valstybei svarbūs sprendimai strigo. Nors per rinkimus save vadino profesionalais, reali situacija parodė, kad profesionalų šioje valdančiojoje „valstiečių“ partijoje kaip tik stinga. Jie nuolat susiduria su sunkumais teikiant ministrų kandidatūras, tad valstybei svarbių pareigūnų kėdės ištisus mėnesius buvo tuščios. Tokia pati situacija ir dabar – ekonomikos ir inovacijų ministro postas jau kelis mėnesius laisvas, kitaip tariant, jiems trūksta žmonių, galinčių eiti tokias pareigas. Tai yra man nesuvokiama. Tikrai yra galinčių ir mokančių dirbti žmonių, įtakoja tik politiniai niuansai. Tos ar ne tos partijos tai asmuo. Nenoriu daug to aptarinėti, nes, žinoma, neklysta tik tie, kas nedirba. Tačiau yra akivaizdūs neigiami sisteminiai dalykai.

Tad po truputį brendo suvokimas, kad mano teisinis, ekonominis išsilavinimas, sukaupta patirtis būnant Seimo nariu, kultūros ministru bei Europos Parlamento nariu, yra reikalinga valstybei. Galiu savo žinias ir sukauptą patirtį panaudoti kuriant geresnes gyvenimo sąlygas kiekvienam šalies žmogui, todėl jaučiu atsakomybę tai ir daryti. Turiu dalyvauti politiniuose procesuose ir prisidėti prie teisingesnės politikos formavimo.

– Kodėl nusprendėte prisijungti būtent prie žaliųjų?

– Pastaruoju metu nuolat girdime apie įvairius ekologinius nusikaltimus arba nelaimes – padangų gaisras Alytuje, tarša Kuršių mariose ir panašūs atvejai. Tokios situacijos atspindi prastą aplinkosaugos būklę ir spragas ekstremalių situacijų valdyme, kurias reikia kuo skubiau užlopyti. Visi norime gyventi sveikoje ir švarioje, socialiai teisingoje aplinkoje, tad tuo būtina pasirūpinti. Ypač tai aktualu galvojant apie vaikų ateitį.

Nors valdančiųjų „valstiečių“ partijoje taip pat yra žodis „žalieji“, jų veiksmai ir priimami sprendimai byloja priešingai, nes daug veiksmų buvo skirta priešingai veiklai. Pavyzdžiui miškų kirtimas. Todėl vienintelė teisingą žaliąją politiką nuoširdžiai ideologiškai įgyvendinanti partija, mano nuomone, yra Lietuvos žaliųjų partija. Tai jauna politinė organizacija, kurios gretose protingi ir sąžiningi žmonės, kuriems rūpi švari aplinka ir švari politika. Būtent, ir švari politika, kurios Lietuvoje ypač pasigendame.

Be to, turime įvertinti ir šiuolaikinius pasaulinius reiškinius, tokius kaip klimato kaita, su kuria turime kovoti tiek dėl Europos Sąjungos mums keliamų reikalavimų, tiek dėl realios grėsmės mūsų sveikatai ir gyvenamajai aplinkai.

– Klimato kaita atrodo tolimas reiškinys – kažkur Grenlandijoje ar Antarktidoje tirpsta ledynai, tad kodėl čia, Lietuvoje, turėtume dėti dideles pastangas kovojant su šiuo reiškiniu?

– Esame įpratę apie klimato kaitą galvoti kaip apie tolimą reiškinį, kuris mūsų neliečia, tačiau pastaraisiais metais labai aiškūs ir akimi matomi ženklai rodo, kad yra priešingai. Lietuvoje, gausiais vandens ištekliais pasižyminčioje šalyje, vis dažniau išdžiūsta šuliniai ir žmonės susiduria su vandens stygiumi. Ši žiema – pats akivaizdžiausias šylančio klimato įrodymas. Esant tokioms sąlygoms, daug dalykų keičiasi pačioje gamtoje. Pavyzdžiui, pastebimas vis didesnis erkių aktyvumas, o dėl to kyla ir sergamumas jų perduodamomis ligomis. Vaikams vis dažniau pasireiškia alerginiai susirgimai. Vasarą kamuojančios karščio bangos alina žmonių sveikatą, todėl turime ieškoti priemonių, kaip save, gamtą ir visą planetą apsaugoti. Nebeturime kur kaupti padangų, o šiukšlių sąvartynai perpildyti. Be to, žmonės nuo užterštumo serga.

Beje, šiuo klausimu man asmeniškai teko daug padirbėti dar Europos Parlamente, priimant taip vadinamą Klimato kaitos paketą. Tad šių dalykų įstatyminę bazę žinau neblogai.

Klausiate, kodėl turime dėti dideles pastangas, tačiau noriu pastebėti, kad prisidėti galime ir mažais, bet svarbiais darbais. Rūšiuodami atliekas, naudoti mažiau plastiko, pirkti prekes parduotuvėse be plastikinių maišelių, rinkdamiesi viešąjį transportą, pirkdami prekes iš vietinių gamintojų, o ne atvežtas iš tolimųjų kraštų ar kitų šalių. Juk nesunku nueiti į parduotuvę su savo maišeliais ar tara ir nepirkti kiekvienos sveriamos daržovių rūšies atskirame plastiko maišelyje, kaip yra dabar. Mūsų šeima tai daro jau seniai ir sėkmingai. Namuose plastiko maišelių neturime. Bent tokiais veiksmais galime prisidėti kiekvienas. O valstybė turi labiau skatinti saulės, vėjo ar biomasės energetiką, sodinti daugiau miškų, gerinti sąlygas viešajame transporte, kad gyventojai norėtų juo naudotis. Turime judėti keliomis kryptimis – tiek stabdyti klimato kaitą, tiek ir prisitaikyti prie jos.

– O kaip mes galime prie jos prisitaikyti?

– Klausimas aktualus. Palaipsniui. Dėl ypač karštų vasaros dienų, turėsime diegti vėsinimo sistemas, nes tokiomis sąlygomis bus sunku atlikti kasdienius darbus, intensyvios karščio bangos kels pavojų mūsų, ypač vyresnių žmonių, sveikatai. Visų pirma, kondicionierius reikės diegti viešosiose įstaigose – ligoninėse, mokyklose. Dėl galimų potvynių reikės pritaikyti miestų infrastruktūrą - vandens nutekėjimo sistemas. Pagal galimybes saugoti ir tausoti mūsų vandens išteklius. Saugotis karštu metu gaisrų, nes jie gali sukelti daug žalos tiek valstybei, tiek ir gyventojams. Matėme Australijos gaisrų nelaimės mastą. Gali laukti daug pasikeitimų bei iššūkių, stengiamės tai stebėti, analizuoti. Kitaip tariant - patiems elgtis taip pat labai atsakingai.

– Ar esame pasiruošę kovoti su tokiais reiškiniais? Gal vis dėlto daugiau dėmesio turėtume skirti kitiems klausimams – žmonių gerovei, ekonomikos augimui?

– Klimato kaita ir aplinkosauga yra glaudžiai susiję su žmonių gerove, todėl nemanau, kad šiuos klausimus turėtume priešinti vienas kitam. Jei pasaulis ir toliau taip sparčiai keisis, negalėsime užtikrinti gerų gyvenimo sąlygų, susidursime su naujomis, mums dar neįprastomis problemomis, kurias anksčiau ar vėliau neišvengiamai turėsime spręsti.

Gera žinia ta, kad galime pasiūlyti sprendimus, kurie leis tiek kovoti su klimato kaitos ir aplinkosaugos problemomis, tiek ir gerinti žmonių gyvenimą bei socialinę situaciją. Pereidami prie žaliosios ekonomikos, galime kurti naujas darbo vietas, suteikti geresnes sąlygas vietiniam, smulkiajam verslui vystytis ir taip kelti ekonomiką.

Be to, kova su klimato kaita – tik viena iš daugelio problemų, kurias kelia Lietuvos žaliųjų partija. Mums ir asmeniškai man ypač svarbūs socialinio teisingumo ir atskirties bei sveikatos aspektai, kaip buvusiam kultūros ministrui labai aktualūs ir skaudantys kultūros ir švietimo klausimai. O tikslas tam pasiekti tik vienas. Tai mūsų partijos veiklos kriterijus – švari politika, pagrįsta tiesa ir atvirumu, žmonių pasitikėjimu.