Mes turime 125 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:1883
mod_vvisit_counterŠią savaitę:12296
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:154289

Mes ir mūsų Žemė

2020 m. kovo 25 d., trečiadienis, Nr.24 (1939)

Kasmet kovo 20 dieną yra pasaulinė Žemės diena. Žemės planeta yra mūsų visų namai. Žmonių, gyvūnų, vabaliukų – viso gyvojo pasaulio.

Kokia šiandien mūsų žemė, kurioje esame visi mes? Sakoma, kad žmogus yra kūrėjas. Tačiau aukščiau žmogaus yra kitas – Didysis Kūrėjas. Mums žemė tik paskolinta – laikinai, trumpam. Kol mes esame čia. Po savęs ją paliekame kitiems, savo vaikams.

Šiandien didelė Žemė yra labai maža, nes pasaulis globalus. Kas kažkada buvo labai toli nuo mūsų, dabar – šalia. Švenčionys nuo Vilniaus prieš šimtą metų sąlyginai buvo toliau, negu Lietuva nuo Japonijos šiandien. Ne kilometrais, o galimybėmis. Technologijos taip toli pažengė, kad lėktuvais pasiekiame greičiau ir toliau, negu arkliu prieš šimtą metų. Žmogus, sakytume, gali lengviau gyventi, nevargti, nesirgti. Yra parduotuvės, vaistai, mobilieji telefonai, mašinos, gamyklos. Tačiau vis tiek žmogaus bėdoms atrodo galo nėra. Kas vyksta?

Jau dabar aišku, kad žemė kenčia ir ginasi. Ginasi nuo per didelio žmogaus aktyvumo, noro išnaikinti gamtą, jos savitumą, įvairovę, miškus, gyvūnus. Pasaulinis gamtos užterštumas ir tokie baisūs virusai yra tai, ko žmogaus organizmas taip lengvai negali įveikti. Vartodami užterštą maistą, kvėpuodami nešvariu oru, gerdami užterštą vandenį, mūsų organizmai negali atsispirti virusams. Sergame sunkia forma. Visais laikas gamta žmogui siuntė visokias nemalonias ligas. Pasaulis žino daug epidemijų, tačiau tada nebuvo jokių vaistų. Išgyveno tik stipriausieji. Dabar, turėdami atrodo visą civilizacijos sukurtą pagalbos mechanizmą, žmonės sunkiai atsilaiko ir kovoja su tokiu mažučiu, bet stipriu virusu, kaip Corona virusas.

Kaip pati augusi kaime netoli Adutiškio, labai gera žinau nuo vaikystės visiems žinomą žodį „Koronė“. Koronė buvo vertinamas kaip labai blogas dalykas, didelis vargas arba bausmė. Dažnai buvo sakoma: „Dievo koronė“, „Dievas pakorojo“. Taip sakydavo ir mano bobutė. Jeigu bėda kam nutikdavo sakydavo: „Dievas pakoriojo“. Tai už ką dabar žmoniją pakoriojo? Ar už tai, kad žmogus pertvarko gamtą? Ir ką mes visi patys galime padaryti, kad tai koronei bent kiek atsispirtume?

Pirmiausiai, mieli Švenčionių krašto gyventojai, žemiečiai, mano mokytojai ir artimieji, šiandien šalyje plintančio viruso akivaizdoje visi turime būti vieningi ir susitelkę. Pasistenkime netrukdyti dirbti tiesioginio darbo visiems, kas už tai atsakingas. Kritikuoti galime visi, tačiau reikia suprasti, kad šimtą metų nebuvo tokios epidemijos ir visa žinančių nėra. Padėkime jiems, būkime sąmoningi. Nenumokime ranka į bent kokius pažeidimus, sudrausminkime aplinkinius. Saugokime save ir kuo mažiau šiuo epidemijos plitimo metu bendraukime. Saugokime šalia esančius artimuosius. Ypač nuo tiesioginio kontakto saugokime vyresnius, tėvus, senelius. Geriau neimame ir nelankome. Po to bus daug laiko kartu, kai liga atsitrauks. Tiesiog nupirkite kas būtina, ir palikite prie namų durų – pasiims. Skambinkite, pamojuokite per langą, pakalbėkite. Tik jeigu būtina fizinė pagalba, saugodamiesi kontaktuokite. Grįžę iš užsienio drausmingai izoliuokitės.

Švenčionių rajonas ir miesteliai yra gražioje vietoje ir nedideli. Šalia gamta, laukai, tyras oras, miškai. Kol galima ir leidžiama, tie, kas sveiki, šiltai apsirengę nesibūriuodami išeikite į gamtą, ypač šviečiant saulutei. Europoje judėjimas jau ribojamas, tada einame bent į balkoną. Saulė yra vitaminas D, gerai dezinfekuoja, vėdina plaučius. Švenčioniškiai – labai darbštūs, geri ūkininkai. Yra stambių bitininkų, žemdirbių. Naudokite viską, ką patys turite ir auginate rajone. Labai naudingi imunitetą stiprinantys vaistai yra bičių produktai. Mūsų šeimoje laikome bites. Aš pati surinkusi pikį darau pikio tirpalą. Tai puiki priemonė skalauti gerklę, dezinfekuoti vidaus organus. Galima gerti bei skalauti: po 15 lašiukų tirpalo į vandens stiklinę. Yra pirkti ir vaistinėse. Valgykite žiedadulkes, medų. Dabar beržų sulos tekėjimo laikas, sula labai naudinga ir pilna naudingų mikroelementų po žiemos. Gerkite su saiku ir į sveikatą, saugodami medžius. Geriau mažiau, bet daug metų. Daug šeimininkių augina namuose alijošių, tai puiki priemonė su medumi, padedanti kovoti prieš peršalimo ligas, virusus. Kas turite petražolių, pagerkite arbatos, kas spanguolių – pakramtykite, tai vitaminas C, antioksidantas. Naudingi rauginti kopūstai, kuo daugiau jų valgykite. Gerkite susirgę raugintų kopūstų sulčių. Česnakai, svogūnai, krienai, vaistažolės – kiek mes daug turime vaistų iš savo daržo, miško! Švenčionys turi vienintelį Pabaltijyje vaistažolių fabriką. Švenčionyse yra garsiosios daktaro Karvelio gaminamos vaistažolės. Gerkite visas arbatas, tai puikus vaistas susirgus daugeliu ligų. Daug kas patys vasarą prisirinkote čiobrelių, liepų žiedų, vingiorykštės, gauromečio. Patys stiprinkime savo imuninę sistemą, mažiau vartokime baltų miltų kepinių ir cukraus.

Raskime savo širdžiai malonios veiklos. Geros emocijos gydo. Jau pavasaris, ir visi sėjame į lovelius sėklas, o šiltadaržiuose – pirmuosius prieskonius. Tokie darbai labai gerai užkuria mūsų organizmą, nes pradedame laukti tikro šilto pavasario. Paskaitykime gerą knygą, laikraštį, paklausykime radijo laidų. Aš mėgstu LRT. Pakalbėkime vienas su kitu, padainuokime. Ne veltui mūsų mamos ir močiutės taip mėgo dainuoti liaudies dainas, sutartines visus darbus dirbdamos. Daina atidaro plaučius, pripildo mus energijos. Neleiskime, kad blogos naujienos mus gąsdintų. Šiuo metu baigiu rašyti knygą apie mano gimtojo krašto gyvenimą. Išleidusi knygą, būtinai ją padovanosiu Švenčionių mokyklų bibliotekoms.

Būkime sveiki, kad po šitos epidemijos mes galėtume pasakyti: „Taip, mes visi nugalėjome“!

Rasa BIRUTIENĖ

Notarė, visuomenininkė