„Ta „korona“ labai aiškiai parodė, kad per mažai investuojama į socialinės, sveikatos apsaugos, švietimo sritis. Į žmones. Ir ne tik Lietuvoje“, - teigia Vilija Blinkevičiūtė ir prisipažįsta dabar rečiau besišypsanti, dirbanti nuotoliniu būdu ir sąžiningai besilaikanti karantino reikalavimų.

Pokalbis su socialdemokrate Vilija BLINKEVIČIŪTE,Europos Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vicepirmininke.

Gerbiama Vilija, kaip šiuo laikotarpiu dirbate Jūs ir Europos Parlamentas?

Europos Parlamentas labai greitai priėmė sprendimą dirbti nuotoliniu būdu. Kaip ir kiti mano kolegos iš visos Europos Sąjungos, dirbu iš namų, Lietuvoje. Vyksta ir posėdžiai, ir balsavimai. Viskas internetu.

Pirmosiomis dienomis, prisipažinsiu, buvo neįprasta: esu pripratusi bendrauti, diskutuoti tiesiogiai, akis į akį. To išties trūksta. Bet juk čia mums visiems taip...

O Europos Parlamentą ištiko solidarumas tikrąja šio žodžio prasme. Vienas iš Strasbūre esančių parlamento pastatų paverstas testavimo dėl koronaviruso centru. Briuselyje Europos Parlamento virtuvė kasdien tiekia tūkstančius maisto porcijų medikams ir benamiams, kuriems pandemijos laikotarpiu užleista ir dalis pastatų. Paslaugas visiems briuseliečiams teikia ir Europos Parlamento medicinos centras, o tarnybiniai automobiliai, esant reikalui, skiriami medikams vežti.

Kaip vertinate ES ir kiekvienos valstybės planus gelbėti verslą, darbo vietas, padėti darbuotojams?

Labai svarbu, kad ES ir jos valstybės visai kitaip sprendžia krizės sukeltas problemas nei jos buvo sprendžiamos prieš 11 metų. Atsisakoma visus žlugdžiusio taupymo. Todėl planus padėti verslui ir gyventojams vertinu teigiamai.

Problema ta, kad dalis valstybių, tarp jų ir Lietuva, vėlavo su realiais veiksmais. Tai dar kovo pabaigoje pažymėjo Europos Komisijos atstovai: Vakarų valstybių įmonių ir gyventojų sąskaitas jau pasiekdavo paramos pinigai, o Rytų Europos valstybės, tarp jų ir Lietuva, vėlavo.

O ir ta pagalba turi būti apčiuopiama. Ir žmonėms, ir smulkiam verslui. Pavyzdžiui, manau, kad Lietuvoje savarankiškai dirbusiam žmogui 257 eurų per mėnesį yra per menka pagalba. Dvigubinam, nebetrupinam! Europos Parlamentas prašo valstybių per krizę žmonėms užtikrinti bent jau minimalias ar net didesnes pajamas.

Kokius konkrečius sprendimus priėmė Europos Parlamentas?

Paskutinėje plenarinėje sesijoje patvirtinome daugiau kaip 3 milijardų eurų paramą sveikatos apsaugai stiprinti. Tai bus tiesioginė ES parama valstybėms įsigyti reikalingiausių medicinos priemonių, apsauginių kaukių ar respiratorių. Lėšos bus naudojamos ir laikinosioms ligoninėms įrengti.

Nuspręsta kurti vieną bendrą ES medicinos įrangos, vaistų bei apsaugos priemonių rezervą. Visas išlaidas 100 procentų finansuos ES. Medicinos įranga ir priemonės bus siunčiamos ten, kur tuo metu jų labiausiai reikia.

Palengvinome Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo  veiklą. Šio fondo lėšomis (3,8 milijardo eurų) kasmet daugiau nei 13 milijonų ES piliečių (tarp jų ir nemažas būrys Lietuvos žmonių) aprūpinami maisto produktais ir būtiniausiomis prekėmis. Nuspręsta, kad maisto ir materialinės pagalbos tiekimas laikinai, per krizę, bus 100 procentų finansuojamas iš ES biudžeto.

Europos Parlamentas jau kovo pabaigoje pritarėinvesticijoms, kurios leistų ES valstybėms skirti 37 milijardus eurų iš sanglaudos fondų kovai su koronavirusu. Apie 1,5 milijardo turėtų tekti ir Lietuvai. Valstybėms suteikta daug laisvių disponuoti ES paramos lėšomis.

Tai tik dalis sprendimų ir finansinių lėšų. ES pagalbos valstybėms, verslui ir gyventojams suma turėtų siekti ne vieną trilijoną eurų.

Ar šios milžiniškos lėšos padės išvengti skurdo?

Tik iš dalies. Reikia sukurti ne tik ekonomikos atgaivinimo, bet ir socialinio atgaivinimo strategiją, ją nedelsiant įgyvendinti. Užtikrinti tokias pajamas, kad pensininkai, darbo netekę žmonės, neįgalieji, vienišos mamos neskurstų. Tam šeimoms ir Lietuvoje, ir visoje Europoje reikia solidarios pagalbos – kuo daugiau skirti joms lėšų iš ES biudžeto. Investicijos turi būti numatytos ir dabar, ir ateičiai.

Lietuvai labai svarbu pasitelkti ES paramą (ji tikrai yra ir bus), tinkamai finansuoti žmonių socialinę apsaugą, kuriai mes skiriame beveik du kartus mažiau lėšų nuo savo BVP lyginant su ES vidurkiu.Per krizę juk leistas laisvesnis naudojimas ES biudžeto lėšų, kurias reikia nukreipti ir į skurdo prevencijos priemones.

Taigi ar milžiniškos ES lėšos tiksliai (ir greitai) pasieks visus krizės alinamus žmonesir įmones, didžiąja dalimi priklauso ir priklausys nuo vyriausybių.

Vis dėlto Jūsų balse – daug nerimo?

Ir dėkingumo – asmenims ir įmonėms – gydytojams ir slaugėms, parduotuvių kasininkėms ir policininkams, socialiniams darbuotojams ir savanoriams, sunkvežimių vairuotojams ir šiukšlių surinkėjams. Visiems,prisidedantiems ir darbu, ir lėšomis, kad krizės pasekmės būtų švelnesnės.

Reiškiu nuoširdžią užuojautą visiems, kurie dėl pandemijos prarado artimuosius. Susirgusiems linkiu kuo greičiau pasveikti.

O labiausiai neramu dėl senjorų ir žmonių, praradusių darbą, pajamas. Neramina realybė, kokią matome dabar ir matysime dar kurį laiką. Negalima tikėtis stebuklų, kai prieš tai gailėta pinigų socialinėms, sveikatos paslaugoms, vaikų mokymui, toms pačioms pensijoms. Dabar, ištikus krizei, tai akivaizdu.

Rimantas Kazakevičius