Ateinantis ketvirtadienis daliai rajono švietimo įstaigų gali tapti lemtingu. Nors daugelio mokyklų bendruomenės visomis išgalėmis priešinasi, meras šį klausimą stumia į artimiausią rajono tarybos posėdį. Meras skuba, nes balandžio 30-oji – paskutinė diena, kai vietinė valdžia dar gali švietimo įstaigų bendruomenei „išsukioti rankas“. Nuo gegužės 1 d. jau tektų gauti bendruomenės pritarimą.

Apie dramatišką situaciją rajono švietime kalbamės su buvusiu Švietimo komiteto pirmininku Vytautu BULKA.

Esate mokytojas, gerai išmanote švietimo problemas. Kaip vertinate mero prievartinį mokyklų jungimą?

Vertinu labai blogai. Tiesiog katastrofa, kad merui Rimantui Kipčiui nusispjauti į švietimo bendruomenės nuomonę ir lūkesčius. Politikai ir valdininkai turi tarnauti žmonėms, vykdyti jų valią, nes žmonės balsuodami juos pasamdė dirbti, visiems jiems moka iš savo mokesčių algas, keliskart didesnes, negu patys uždirba. O ką matome šioje situacijoje? Meras rajone elgiasi kaip savo ūkyje – ką nori, tą daro. Rajono taryboje net paprieštarauti neliko kam - opozicija sunaikinta, valdžia uzurpuota. Turim diktatūros vaisius.

Kokių pasekmių gali turėti mokyklų jungimas prieš bendruomenių valią?

Pirmiausia, bus sunku sugyventi prieš jų valią sujungtų švietimo įstaigų bendruomenėms.

Tokių nepamatuotų sprendimų pasekmės lengvai nuspėjamos: nukentės ir vaikai, ir pedagogai, ir visa visuomenė. Mokykla – kultūros ir šviesos židinys. Tai nėra vien skambūs žodžiai. Su skausmu žiūrėdamas į nykstančius kaimus, dažnai pagalvoju, kad gal situacija nebūtų tokia baisi, jeigu juose būtų išlikusios bent pradinės mokyklos. Prieš keliolika metų, vykdant optimizavimą, aš pasisakiau prieš kaimo mokyklų uždarymą, nors ir buvau tarp valdančiųjų. Ir dabar sakau, kad tai buvo didžiausia klaida.

Reformos būtinumą meras grindžia taupymu?

Nėra pateikta jokių įrodymų, apskaičiavimų, kad bus reali ekonomija. Be to, negalima mokyklos paversti verslo objektu. Tai vieta, kur formuojasi žmogaus asmenybė, šalies ateitis. Todėl pirmiausia reikia galvoti apie vaiką, jo galimybes ir emocinę būseną. Mokykla turi suteikti mokiniui ir mokytojui kuo palankesnes sąlygas veiklai. Štai kodėl bendruomenės – mokytojai, vaikai ir jų tėvai – taip gina savo mokyklas. Turbūt merui šito nesuprast...

Kiekviename mieste – kitokia situacija. Švenčionėliuose abi mokyklos nesipriešina jungimui.

Matyt, padėjo apsispręsti kiauras stogas. Kai prieš porą metų su dar keliais rajono tarybos nariais lankėmės Mindaugo gimnazijoje, matėme patalpas, kurioms jau tada reikėjo remonto, pratekėjo stogas, sporto salę gelbėjo patys kūno kultūros mokytojai. Tada ne kartą taryboje kėlėme šią problemą, bet meras ignoravo. Dabar bendruomenė neturi kito pasirinkimo, kaip bėgti iš apleisto pastato.

Švenčionyse – didelis nepasitenkinimas?

Švenčionyse visos trys įstaigos patenka į reformą. Gimnazijai vis tiek – pradinė ir progimnazija prijungiamos prie jos. O štai progimnazijos ir pradinės mokyklos bendruomenės – prieš jungimą. Pradinė mokykla neseniai atnaujinta pagal VIP projektą, viskas pritaikyta pradinukams, o tektų visa tai palikti, nes numatyta pradinukus perkelti į progimnazijos pastatą, o į jų vietą perkelti progimnazijos klases.

Pabradė nusivylė meru...

Teko girdėti, kad daugiau už R. Klipčių nebalsuos. Suprantama, nemažai jų savo balsus atidavė už Klipčius, dar – už „vietinius“ Meškauską, Vilimą, o šie bendruomenei skėlė antausį. Jie karštai palaiko mero jungimus.

Pabradėje padėtis jautriausia – ir dėl tautinio aspekto, ir todėl, kad tokio jungimo, berods, dar nėra buvę Lietuvoje. Vaikų darželis prijungiamas prie „Ryto“ gimnazijos. „Žeimenos“ gimnazija šįkart dar metams atsikovojo teisę likti savarankiška, bet jai iškilo egzistencinė grėsmė. Prijungus darželį, kurį lanko ir lenkų bei rusų tautinių mažumų vaikai, prie „Ryto“ gimnazijos, darželinukai jau nuo pirmos dienos taps gimnazijos papildymo kontingentu. Darželyje priešmokyklinis ugdymas vyks tik lietuvių kalba. „Žeimenos“ gimnazijai ruošiamas aiškus likimas.

Kodėl Švietimo ir mokslo ministerija ignoravo mokyklų bendruomenių prašymus?

Pritarimą mokyklų ir darželio jungimui pasirašė lenkų deleguota viceministrė Jolanta Urbanovič, pamynusi net Pabradės krašto lenkų interesus. Kas galėtų paneigti, kad tai padaryta ne su Seimo nario Zbignev Jedinskij pagalba? Juk cirkų prisidirbęs jo sūnelis ir po visų skandalų Seimo viešbutyje ir prie jo liko mero R.Klipčiaus patarėjo pareigose.

Švietimo bendruomenę žlugdantys sprendimai tikriausiai bus priimti, bet lieka dar vienas šansas – tarybos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinės bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Manau, mero pažemintos bendruomenės dar pakovos.

Irena PAULIUKEVIČIENĖ