Mes turime 378 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:3304
mod_vvisit_counterŠią savaitę:19505
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:95535
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Pasėlių būklė nebloga

2020 m. gegužės 13 d., trečiadienis, Nr.36 (1951)

Pasėlių būklė Lietuvoje per praėjusį mėnesį pablogėjo, tačiau situacija geresnė nei praėjusiais metais. Tokius rezultatus parodė Lietuvos grūdų augintojų asociacijos narių (LGAA) atlikta apklausa.

Du trečdaliai narių žieminius pasėlius įvertino gerai ir labai gerai. Šiek tiek daugiau nei pusė apklaustųjų palankiai įvertino ir vasarojų. Blogiau savo pasėlių būklę įvertino pajūrio ir Šiaurės Lietuvos ūkininkai. Pastarieji nurodė, kad pasėliams žalos padarė net tik sausringai prasidėjęs pavasaris, bet ir labai vėsios naktys – tokios oro sąlygos lėtino augalų vegetaciją. Trečdalis apklaustųjų vasarinius pasėlius ir kas penktas žieminius pasėlius įvertino vidutiniškai, itin bloga padėtis tik keliuose ūkiuose.

Daugelis ūkininkų teigė, kad prastą pasėlių būklę nulėmė sausringi orai, 40 proc. ūkių pasėlių nukentėjo nuo šalnų.

Išanalizavus praėjusių kelerių metų apklausų rezultatus matoma tendencija, kad Šiaurės regionas yra sausringesnis nei kiti regionai. Lietinguoju laikotarpiu šioje Lietuvos dalyje kritulių ir su jais susijusių užmirkimų buvo mažiau, tačiau sausringi metai čia smogia taip  pat smarkiau.

Klimato kaita kasmet tampa vis akivaizdesnė. Jeigu anksčiau būdavo galima prognozuoti orus ir gamtos siunčiamas stichines nelaimes, tai šiandien tai daryti vis sunkiau. Todėl ūkininkai dažniau susiduria su žala ir nuostoliais. Deja, su patiriamais nuosmukiais kiekvienam ūkiui tenka susidoroti individualiai. Tad LGAA narių taip pat teirautasi, kiek jų naudojasi rizikos valdymo priemone – pasėlių draudimo paslauga. Apie pusė apklaustųjų nurodė, kad pasėlius yra apsidraudę nuo įvairių rizikos veiksnių. 95 proc. apsidraudusiųjų rinkosi krušos, 80 proc. – liūčių rizikas. Apie du trečdalius žemdirbių draudėsi nuo iššalimo ir šalnų rizikos. Mažiau draustasi nuo sausros, gaisro ir kitų rizikų.

Pasirinkimą draustis ar ne vis dar lemia draudimo išlaidos. Tai pat pastebima, kad vyrauja principas: „Jei draudiesi, tai turi daryti kasmet“. Sprendimas draustis turi būti ilgalaikė strategija, o ne vienkartinis veiksmas. Anot žemdirbių, draudimo nuo stichinės sausros sąlygos vis dar yra itin nepalankios. Finansiškai stipresni ūkiai geriau renkasi rezervą kaupti ūkyje.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos inf.

 
Reklaminis skydelis