Mes turime 113 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:2206
mod_vvisit_counterŠią savaitę:19264
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:64866

Replika. Poguliankos vargai

2020 m. gegužės 20 d., trečiadienis, Nr.38 (1953)

Poguliankos kaimas, gal tiksliau kaimelis, nuo Švenčionių – ranka pasiekiamas. Užėjai ar užvažiavai ant kalno, ir tu jau Poguliankoj, bet, va, pabandyk užvažiuoti į tą kalną, kai iš vienos pusės akmenimis grįstame kelyje didelės, sunkiai įveikiamos duobės, ir jei automobilis žemesnis, gali ir pakabos detales palikti ar net variklio karterį gali pramušti į tokius akmenis. Kartą jau apie tai rašėme, bet niekas nepasikeitė, nei seniūnija, nei savivaldybės ūkio skyrius nesugebėjo rasti elementariausio sprendimo – tiesiog atvežti porą savivarčių normalaus žvyro... 

Buvo galima į Pogulianką privažiuoti palyginus normaliai iš kitos pusės, bet dabar smarkesniam lietui palijus prieš važiuojant reikėtų pagalvoti, nes protinguoliai sugalvojo saliamonišką sprendimą – ėmė ir privežė molingo grunto, matyt, iš rekonstruojamų gatvių. Kai palijo lietus, su lengvuoju automobiliu be traktoriaus pagalbos vargiai į kalną užvažiuosi...

Kartais pagalvoji, ar tie asmenys, kurie priima tokius sprendimus, kosmose gyvena ir nežino, kad lietui palijus molis tampa klampus? Štai ir pasiek visai čia pat Švenčionių pašonėje esančią Pogulianką...

Ir dar vienas niuansas. Žmonės skundėsi, kad po to, kai pravažiuoja greideris, be kastuvo pagalbos į kiemą nepakliūsi. Žemės suverčiamos ir ant augmenijos. Matyt, dabar tokia žmonių, dirbančių su greideriu, kvalifikacija...

Algis JAKŠTAS