Į redakciją paskambinęs žmogus pasiūlė nuvažiuoti ir pažiūrėti, kaip atrodo ir kiek pavojų kelia nenaudojamas buvęs priešgaisrinis vandens rezervuaras, esantis Švenčionėliuose, Žilvičių gatvės gale, visai netoli miesto katilinės.

Nuvažiavau, ir tai, ką pamačiau, sukėlė daug nerimo. Žioji kelių metrų gylio atviri šuliniai, o jų ten ne vienas. Dangčius jau seniai, matyt, kas nors į metalo supirktuvę pridavė. Pro nuverstą priekinę sieną be vargo galima į vidų įlįsti, o ten susikaupę nemažai vandens, gana gilu. Nežinant apie šią pavojingą vietą, tamsoje galima tiesiog įkristi. Ypač ši vieta pavojinga vaikams, kurie gali įkristi žaisdami, smalsaudami arba susistumdę. Apleistas rezervuaras – prie pat daugiabučių gyvenamųjų namų. Skambinęs žmogus sakė, kad apie pavojingą objektą Švenčionėlių seniūniją informavo. Išgirdo atsakymą – sutvarkysim, bet pažadai ir liko pažadais, o atšilus orams vis daugiau vaikų išbėga pažaisti lauke, tad iki nelaimės – vienas žingsnis.

Žmogus skundėsi, kad ir seniūno Alberto Razmio niekaip neįmanoma surasti. Ir kur tu surasi, kai valdininkas ant trijų kėdžių sėdi. Taip taip – tikrąja to žodžio prasme. Albertas Razmys yra Švenčionėlių, Pabradės ir Magūnų seniūnas. Nuo Švenčionėlių iki Pabradės – 50 kilometrų, iki Magūnų – virš 70 kilometrų. Kol nuvažiuoji, nėra kada dirbti. Gyventojai skundžiasi, kad pusę rajono valdančio seniūno niekaip negali surasti. Kai ieško pabradiškiai, sako, kad seniūnas Švenčionėliuose, kai ieško švenčionėliškiai – sako, dirba Pabradėje, o kai neranda nei ten, nei ten, sako, išvažiavo į Magūnus.

Keista situacija rajone, negi nėra žmonių, galinčių užimti Magūnų ir Pabradės seniūnų pareigas? Net jeigu meras nori į seniūno kėdę jo didenybei artimus žmones pasodinti, nejaugi jau artimoj aplinkoj neliko bent kiek prakutusio žmogaus? O gal yra tiesos po Švenčionėlius sklandančiose kalbose, kad bent jau viena seniūno kėdė laikoma politikės iš artimos mero aplinkos dukrai, kuri vis dar neturi diplomo? Ir ta saugoma vieta tikrai ne Pabradės pusėje. Žinoma, kalbos yra kalbos, bet jose dažnai būna ir krislas tiesos. Pagyvensim, pamatysim, juolab, kad jau tapo įprasta, kai rajono įstaigos be vadovų vegetuoja po kelerius metus, kol reikiamą asmenį prastumia. Taip buvo su Adutiškio ir Svirkų seniūnijomis, bet Švenčionėlių seniūnijos „rekordo“ dar niekas nesumušė. A.Razmys net 4 metus neoficialiai buvo tituluojamas seniūnu, o oficialiai – tik vyr. specialistas.

Kai valdžiai galvoje tik postų dalybos, kas pasirūpins pavojingais avariniais objektais, kad neįvyktų nelaimė? Į ką kreiptis pagalbos žmonėms, kai seniūnas kelyje tarp trijų seniūnijų ir nei vienoj negali surasti?

Algis JAKŠTAS