Mes turime 170 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:1
mod_vvisit_counterŠią savaitę:10937
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:77660

Šeima – atspindys Švč. Trejybės

2020 m. birželio 6 d., šeštadienis, Nr.43 (1958)

Šiais metais Tėvo diena sutapo su Švč. Trejybės iškilmės diena. Kaip žinome, Švč. Trejybę sudaro trys Dievo asmenys. Ar pastebėjome, kad Dievo nevadiname vardu. Jo vardas atsiskleidžia per santykį. Dievas yra Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia. Tėvas yra pradžia ir šaltinis. Sūnus – prieš amžius gimęs iš Tėvo. Šventoji Dvasia yra meilės ryšys tarp Tėvo ir Sūnaus.

Visa tai mums primena šeimą.  Pirmiausiai dėl to, kad šeima pašaukta būti meilės bendruomene. Vaikai, kurie gimsta šeimoje yra mylimi, ne dėl to, kad kažkuo nusipelnė, o tik dėl to, kad yra. Taip pat niekas savo tėvo ar motinos nevadina vardais, bet sako tėti arba mama. Ir tai parodo koks yra santykis. Mes šeimoje esame santykyje, kuris yra išreiškiamas per meilę. Šeimoje yra išreiškiamos visos meilės rūšys. Tėvų tarpusavio meilė yra skirtinga nuo tėvų vaikams arba brolių ir seserų. Ir tai papildo ir praturtina šeimą.

Tėvo vaidmuo yra nepakeičiamas. Niekas negali atstoti tėvo. Žiūrėkite ir Evangelijose Jėzus visur kalbėdavo apie savo Tėvą, darė Jo darbus, priėmė Jo duotą misiją. Evangelijoje pagal Joną parašyta: „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą.“ (Jn 3,16). Čia svarbi užuomina, kad Dievas Tėvas iš meilės atiduoda savo Sūnų. Taip ir šeimoje vaikas ateina į pasaulį, ne dėl to, kad taip reikia ar tokia pareiga, bet iš meilės ir mylint. Tėvas augindamas ir rūpindamasis savo vaiku jį ruošia gyventi pasaulyje. Vaikas suauga tada, kai jis sugeba prisiimti atsakomybę už save ir tai kas jam patikėta.  Jėzus pradeda savo misiją tada, kai jis suvokia, kad yra Dievo Tėvo Sūnus ir supranta kam Jį Tėvas siuntė bei geba prisiimti atsakomybę. Čia svarbu pastebėti ir tai, kad tėvas duoda tapatumą, savivoką, savivertę. Tie dalykai gaunami, ne diržo pagalba, bet per santykį su tėvu. Galima pastebėti koks buvo vaiko santykis su Tėvu, dažnai toks jis bus ir su Dievu. Jei tėvas buvo baudžiantis, tai toks vaikas ir Dievą matys, kaip tą kuris baudžia. Jei stigo meilės iš tėvo pusės, tai toks žmogus įvairiais būdais bandys užsitarnauti, nusipelnyti ir Dievo meilę, pasitikėjimą. Aišku mūsų tėvai nebuvo ir nėra tobuli, bet Dievas visada kviečia atrasti su Juo tėvišką santykį, kad galėtų išgydyti mūsų žaizdas. Dievas gydo mus mylėdamas, grąžindamas mums orumą ir savivertę.

O kur Švč. Trejybėj yra motina? Na čia galime pagalvoti apie Švč. M. Mariją, bet ji nėra dieviškos prigimties. Todėl nėra Švč. Trejybės dalis. Aišku reikia suprasti, kad Dievas nėra apribotas lyties. Mes, Jo sukurtieji žmonės, egzistuojame kaip vyrai ir moterys. Čia reiktų prisiminti Santuokos dieną. Kai vyras ir moteris priima Santuokos sakramentą bažnyčioje. Ten kelis kartus primenama, kad nuo šiol jūs esate vienas kūnas. Santuokos sakramentas jus sujungė į vieną kūną. Nuo to laiko vyras ir moteris veikia kartu kaip vienas. Ir ši jų vienovė yra atspindys Dievo Tėvo. Lietuviškai motiną ir tėvą kartu vadiname gimdytojais arba tėvais. Čia svarbu pastebėti, kad jie abu yra labai skirtingi. Ir šie skirtingumai papildo vienas kitą. Pažiūrėkime į Švč. Trejybę. Čia Tėvas ir Sūnus būdami lygūs ir nedalomos vienybės, bet kaip asmenys jie yra skirtingi. Šventajame Rašte tie asmenys tarsi turi skirtingas misijas, nors jie veikia kartu, bet skirtingai.  Šventoji Dvasia geba apjungti skirtingumus ir kurti vienovę. Šventoji Dvasia pasireiškia per meilę. Meilė yra tai kas jungia ir vienija šeimą. Todėl visa kas svarbiausiai šeimoje yra ne turtai, darbai, bet sveiki, patikimi tarpusavio santykiai. Į tai, visada verta investuoti.

Kun. Deimantas BRAZIULIS

 
Reklaminis skydelis