Mes turime 150 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:115
mod_vvisit_counterŠią savaitę:24263
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:24263

Prasideda miškų pardavimo aukcionai

2012 m. gegužės 26 d.,šeštadienis Nr.40 (1183)

Švenčionių rajono savivaldybėje nesenai įvyko Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) organizuotas seminaras „Miškų pardavimo aukcionai ir jų svarba žemės konsolidacijai“. ŽŪM žemės tvarkymo departamento žemės reformos skyriaus vyr. specialistas Artūras Baltrušaitis ir ŽŪM žemės politikos departamento Žemės teisės skyriaus vedėja Gintarė Tumalavičienė pristatė šią naujovę susirinkusiems.

Miškų pardavimo aukcionai, galima sakyti, naujovė. Kai 2011 m. lapkritį LR Vyriausybė priėmė nutarimą „Dėl valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo“, pirmieji Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM organizuoti miškų sklypų aukcionai Lietuvoje įvyko šių metų vasario pabaigoje. Nedaug dar buvo ir seminarų šia tema. Pasak į Švenčionis atvykusių pranešėjų, šis renginys – tik ketvirtas Lietuvoje.

Aukcionuose bus parduodami tie miškai, į kuriuos nėra pateikta prašymų atkurti nuosavybės teises ir kurie nėra priskirti valstybinės reikšmės miškams. Žemės konsolidavimu (sutvirtinimu, sustiprinimu) tikimasi suformuoti racionalaus dydžio ir formos sklypus, sustambinti valdas, pagerinti kaime gyvenimo ir darbo sąlygas.

 

Pardavimų pradžia

„Mūsų rajone parduodamų plotų yra apie 71 tūkstantį ha, – tvirtino Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) prie ŽŪM Švenčionių skyriaus vedėja Marija Levarauskienė. – Gegužės mėn. aukcionai paskelbti tik dviems sklypams. Birželį numatoma parduoti vieną, liepą ir rugpjūtį – apie aštuoniolika sklypų. Iš viso šiemet tikimasi parduoti apie trisdešimt sklypų.“

Šiuo metu rajone parduodami du miško sklypai. Abudu jie yra Bačkininkų kadastro vietovėje. Pirmasis sklypas (plotas 9,7885 ha) yra Maciūnų, antrasis (plotas 22,0029 ha) – Sakališkės I kaimuose. Abiejuose sklypuose servituoti keliai, t.y. jų savininkai įsipareigoja leisti jais važiuoti transportu ir kitiems asmenims. Šie sklypai bus parduodami gegužės 28 d. vyksiančiame aukcione.

Tiems, kurie nori pirkti sklypus, matyt, pravartu įsidėmėti ir pardavimo proceso etapus: miško sklypas suprojektuojamas žemės valdos projekte, NŽT priima sprendimą parduoti miško sklypą aukcione, VŽF vadovo sudaryta komisija organizuoja ir vykdo aukcioną, NŽT su pirkėju pasirašo pirkimo-pardavimo sutartį.

 

Kokia pirkimo kaina?

Pradinę miško sklypo kainą nustato individualus vertintojas. Tačiau jo nustatyta kaina pirkėjui šokteli aukščiau, nes prisideda vertės nustatymo, žemės valdos projekto parengimo, žemės sklypo plano ir kadastro bylos parengimo, aukciono organizavimo išlaidos.

Aukcionų dalyviai registruojami. Pradinis įnašas – 5 proc. sumos. Laimi tas, kas pasiūlo aukščiausią kainą. Nelaimėjusiems pradinis įnašas grąžinamas per 5 darbo dienas. Negrąžinamas tik tais atvejais, kai kandidatas pateikia daugiau negu vieną paraišką, kai laimėtojas nepateikia asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, nepasirašo aukciono protokolo, kai nesumoka kainos ar neatvyksta pasirašyti sutarties.

Jeigu du aukciono dalyviai paraiškose pasiūlė tokią pat sklypo pirkimo kainą, pirmenybė suteikiama anksčiau paraišką padavusiam asmeniui.

Į aukcionų vykdymo procedūrą žiūrovai įleidžiami nemokamai. Už aukcione laimėtą pirkinį galima sumokėti iškart arba išsimokėtinai. Iš karto būtina sumokėti ne mažiau kaip 10 proc. Ilgiausias atsiskaitymo terminas – 15 metų. Metinės palūkanos – 5 proc., delspinigiai – 0,05 proc.

Tadeušas Komaiška teiravosi, ar pradinė pardavimo kaina antrajame aukcione pirmajam neįvykus sumažės. Pranešėja G. Tumalavičienė informavo, kad tokiu atveju pradinė kaina nesumažėja.

 

Nors privati nuosavybė – šventa

Modžiūnų kaimo (Cirkliškio seniūnijos) ūkininkas Petras Pošiūnas, paklaustas, kokiu tikslu atvyko į seminarą, atsakė: „Mano sūnaus Andriaus dirbama žemė yra prie parduodamo sklypo. Jis ketina jį pirkti.“

Prienų kaimo (Magūnų seniūnijos) žemdirbys Antonijus Jundo prisipažino, kad mielai pirktų sklypą, jei tik kas parduotų, kadangi vidury jo dirbamų melioruotų laukų vienas savininkas turi 14 ha žemės, kurią ketina užsodinti gluosniais. Atrodo, nieko čia blogo. Tapo įprasta ir netgi madinga tvirtinti: privati nuosavybė – šventa arba, kaip anksčiau kaimiečiai tarmiškai sakydavo: „turiu valių in sava spalių“. Antonijui, atrodo, su sklypo kaimynu pavyks susitarti, nes jis jam pasiūlė 21 ha žemės, tinkamos gluosniams, karklams, skirtiems biokurui, auginti.

Žemdirbiai pasidalino ir savo darbo problemomis. Pasak jų, dėl melioracijos įrenginių gadinimo, kalti ne vien bebrai. Jau dabar ne vienas žemdirbys akivaizdžiai įsitikino, kad melioruotose žemėse įveisti karklynai savo šaknimis sudarko drenažą. Dėl to turi bėdų ir kaimynystėje ūkininkaujantys žemdirbiai.

Petras Pošiūnas net pasiteiravo, ar nevertėtų paprašyti Žemės ūkio ministro parašyti įsakymą, draudžiantį melioruotose žemėse veisti karklynus.

Bronius NARKŪNAS