Na štai, juodu atbrido per pievą, sustojo – žalia aplink, saulė ir balti debesys. Vasara…

Ar pameni, kokios Joninės čia būdavo?

Kur bepamirši... Atrodo – tik pernai... Ir laužas ant piliakalnio, ir armonika. O oras, oras koks!

Taigi nepamenu Joninių nakties, kad lietus pliauptų...

Ir aš. Klausyk, o tas papartis... Ar tiesa – per radiją sakė, kad jis nežydi.

Eik sau! Kaip tai – nežydi? Apie tai visi tik ir pasakoja… Nors – aš nemačiau…

O aš beveik radau… Būčiau radęs – mačiau, lyg kažkas ten pro šakas mirksėjo, žibėjo. Patingėjau, prie alaus sėdėjau…

O dabar? Kaip tu gyvuoji?

Kaip kaip… Vienas. Net nežinau, ar buvo galima kitaip.

Žiūrėk, nepražioplinėk nors šių Joninių. Gal dar žydi papartis?

Eik jau! Reikia čia kam tokių. Nors, kas ten žino, gal kam ir reikia...

Selemonas PALTANAVIČIUS