Pandemijos pasekmes analizuojantys ekspertai griežti – kai kuriais atvejais vaikų sveikatai padaryta žala sunkiai išmatuojama.

Nors duomenys rodo, kad vaikai COVID-19 infekcija serga gana retai, medikai teigia, kad neigiamas susiklosčiusios situacijos pasekmes pajus net ir tie mažieji pacientai, kurie nebuvo užsikrėtę koronavirusu.

Rečiau serga vaikai ir nėščiosios

Lietuva nepatenka tarp Europos valstybių, kuriose išsipildė juodžiausias COVID-19 pandemijos scenarijus. Šalyje fiksuota daugiau kaip 1,7 tūkst. susirgimų šiuo virusu, iš jų – mažiau nei 50 vaikų susirgimo atvejų, tenkančių įvairioms amžiaus grupėms. „Lietuvoje užfiksuoti vaikų susirgimų COVID-19 infekcija atvejai yra lengvi arba vidutinio sunkumo“, – teigia Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Vaikų ligų klinikos profesorius Arūnas Valiulis. Anot jo, kol kas mokslas negali paaiškinti, kodėl vaikai COVID-19 infekcija serga rečiau ir lengvesne jos forma, bet panašu, kad atsakymas slypi jų imuninės sistemos apsauginiame mechanizme, kurio neturi suaugusieji. Visų amžiaus grupių vaikai, ypatingai ikimokyklinukai, yra mažiau imlūs šiai infekcijai. Tas pats pasakytina ir apie nėščias moteris. Tikėtina, kad jų organizme vykstantys pokyčiai padeda apsisaugoti nuo šio susirgimo.

A. Valiulis pabrėžia, kad dažnai girdimas teiginys, jog vaikai yra šios infekcijos nešiotojai, nėra įrodytas moksliniais tyrimais.

Kenčia ir nesirgusieji  COVID-19 infekcija

Profesorius atkreipia dėmesį, kad nors COVID-19 infekcija Lietuvoje sirgo santykinai nedaug vaikų, pandemija ir karantino sutrikdyta gydymo įstaigų veikla turėjo neigiamų pasekmių kur kas didesniam skaičiui vaikų.

Pandemijos situacija pakenkė lėtinėmis ligomis sergančių vaikų ilgalaikiam stebėjimui ir gydymui. Pavasaris sutapo su alerginio rinito, astmos ar atopinio dermatito paūmėjimais. „Tiek paūmėjimo metu, tiek planine tvarka šie pacientai negalėjo gauti tinkamos pagalbos ir turėjo kliautis nuotolinėmis konsultacijomis, kurios nėra tokios efektyvios kaip tiesioginis kontaktas su gydytoju“, – sako gydytojas  A. Valiulis. Jis priduria, kad pandemijos bei karantino kontekste būtina kalbėti ir apie socialines problemas – užsidarius vaikų dienos centrams, kuriuose vaikai ne tik leido laisvalaikį, bet būdavo ir pamaitinami, prižiūrimi, atsirado naujų iššūkių. „Nors šeimos karantino metu kaip niekad daug laiko praleido kartu, vis atviriau kalbama apie tai, kad padaugėjo smurto artimoje aplinkoje atvejų, psichologinių problemų dėl saviizoliacijos, kontaktų ribojimo ir kt.“, – teigia profesorius.

Skiepų kalendorius „sugriuvo“.

Dar viena neigiama COVID-19 pandemijos pasekmė šalies vaikų sveikatai – sutrikdytas vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius. Lietuvoje paskelbus karantiną dalis tėvų dėl vienokių ar kitokių priežasčių praleido savo vaikų planinius skiepus, o dabar nebežino, kokių priemonių turėtų imtis, kad situacija būtų ištaisyta, bei nerimauja, ar tokia skiepų pertrauka neturės rimtų pasekmių vaikų sveikatai ateityje.

Pasak profesoriaus, nors vaikų skiepijimas karantino metu gydymo įstaigose nebuvo sustabdytas, dalyje poliklinikų dėl darbo apribojimų ar tėvų baimės lankytis gydymo įstaigoje skiepų kalendorius paprasčiausiai „sugriuvo“. Vaikams, kurie praleido nacionaliniame imunoprofilaktikos kalendoriuje numatytus skiepus, turėtų būti sudaromi individualūs skiepijimo planai ir jie paskiepijami truputį vėliau. Didelių problemų neturėtų kilti, mat pradelsimas nėra ilgas, tačiau kiekvienu atveju situaciją reikia vertinti individualiai.

Laukiama vakcinos

Nors nerimą visame pasaulyje sukėlusi liga pamažu traukiasi, vis dar baiminamasi antrosios jos bangos ir laukiama žinių apie veiksmingą vakciną. Anot profesoriaus, kol kas nėra aišku, ar tokie skiepai būtų įtraukti į nacionalinį skiepų kalendorių, kokia būtų jų kompensavimo tvarka bei kurios visuomenės grupės būtų skiepijamos pirmiausiai.

 Parengtas pagal ideaprima.lt