Mes turime 590 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:7693
mod_vvisit_counterŠią savaitę:26114
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:107863
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:116150

Gyvosios gamtos atstovais reikia gėrėtis gamtoje

2020 m. liepos 1 d., trečiadienis, Nr.49 (1964)

Kaimyniniame Ignalinos rajone atidarytas privatus gamtos muziejus, apie kurio atidarymą informuoja net didžiausi šalies tinklaraščiai. Prisipažinsiu, manęs visai nežavi tokie muziejai, tokios ekspozicijos, o ir pavadinimas turėtų būti ne gamtos, o medžioklės trofėjų muziejus, bet čia tarp kitko yra žmonių, kurie gali mokėti didelius pinigus už medžioklę Afrikoje ar Azijoje, ir dar nemažas sumas pakloja už iškamšų padarymą, o ir norinčių pasižiūrėti visada atsiras. Beje, pinigai, surinkti iš medžioklės, gerokai papildo Afrikoje esančių nacionalinių parkų biudžetą. Kiekvienas renkasi savo kelią, o man gražiausi gyvūnai ir paukščiai – sutikti gamtoje.

Kadangi savęs nelaikau rimtu gyvosios gamtos fotografui, neturiu tiek kantrybės sėdėti, o juo labiau gulėti valandų valandas slėptuvėje ir laukti, ateis ar neateis taip laukiama stirna ar briedis, ar gervė, tad naudojuosi atsitiktiniais susitikimais su laukiniais žvėrimis ir paukščiais. Vaizdingiau pasakius – trupiniais nuo tikrų gyvosios gamtos fotografų puotos stalo. O tų akimirkų šiemet buvo nemažai ir gana įspūdingų. Štai prieš kurį laiką važiuojant keliu Lakaja-Januliškis pasisekė nufotografuoti gražią briedę, o praeitą savaitę netoli Veikščių kaimelio (Ignalinos r.) pamačiau ir nufotografavau dvi gervių poras, gaila, be jauniklių, vadinasi, jos dėl vienokių ar kitokių priežasčių neperėjo, ar plėšrūnai lizdą nuniokojo. Smagu buvo stebėti per pasėlių lauką liuoksinčią stirną, kai vos tik ausys kyšojo. O štai prie Mielagėnų sutikta stirna labai jau nepatikliai žiūrėjo į mano objektyvą, kyšantį pro automobilio langą, bet bėgti neskubėjo. Praeitą savaitę ryte fotografuodamas rūkus ir zuikį pričiupau – sėdi sau ausis suglaudęs ir, matyt, galvoja, kada tas įkyrus fotografas nuvažiuos.

Štai tokie mano susitikimai su gyvosios gamtos atstovais, kurie man palieka neišdildomus įspūdžius, o paskutinis iš tokių susitikimų buvo baltasis garnys, kurį pirmą kartą šiemet nufotografavau. Tiesa, fotografija išėjo siluetinė, nes fotografavau prieš besileidžiančią saulę...

Algis JAKŠTAS