Dažnai į Vilnių iš Švenčionių ir atvirkščiai važinėjantis bičiulis papasakojo istoriją apie Pabradės autobusų stoties teritorijoje esantį tualetą. Stovėjęs ne vieną dešimtmetį senasis tualetas buvo panašus į baidyklę. Po to, kai viena dažnai tuo pačiu maršrutu važinėjanti keleivė situaciją į šuns dienas išdėjo rajono valdžiai, vieną dieną važiuodami pamatė naują tualetą. Pagalvojo, kad skundas suveikė. Bet, pasirodo, džiaugtis buvo per anksti. Tualetą pastatyti pastatė, o raktą, matyt, pamiršo, o gal pametė? O gal seniūno, lakstančio per tris seniūnijas, kišenėje guli?

Vienu žodžiu, naujas tualetas stovi visu gražumu, o reikalo prispirtas keleivis juo pasinaudoti negali. Juk važiuoti autobusu laiko reikia kur kas daugiau, o ir vyresnio amžiaus žmonių daug važiuoja. Ne visi kaip, tarkim, rajono meras su savo patarėjais kaip ponai gerais automobiliais iš Vilniaus į Švenčionis važinėja...

Tai va, stovi Pabradės autobusų stotyje gražus tualetas, o pasinaudoti juo negali žmonės, bent šį savaitgalį taip buvo...

Algis JAKŠTAS

Pabradės autobusų stoties tualeto rakto detektyvas: niekas nežino, kur tas raktas guli. Jeigu naujojo Pabradės šeimininko (galimai būsimo seniūno) Alberto Razmio kišenėje - liūdni keleivių reikalai. Mat šis "superseniūnas" visur ir kartu niekur, nes gyventojai skundžiasi negalintys jo surasti: kai ieško Pabradėje, sako, jis Švenčionėliuose, kai ieško Švenčionėliuose, sako, Pabradėje, o kai nei ten, nei ten neranda, sako, išvyko į Magūnus... Toks tad gyvenimas ant trijų kėdžių. O jeigu tualeto raktas keliauja seniūno kišenėje, belieka užjausti tuos, kam prireikė...