Šiandien verda aistros dėl įrengto paplūdimio istorinėje Lukiškių aikštėje. Visokių nuomonių yra, ir netgi Seimas išleido įstatymą, kad tik ten padarytų tvarką. Kyla klausimas, kodėl taip atsitiko? Ar pagalvota prieš atliekant tokį veiksmą apie pagarbą ir meilę savo kraštui, jo žmonėms, istorijai. Tai nenoras žinoti, o juk privalome žinoti, iš kur atėjome, iš kokios praeities užaugome ir kokia kaina sumokėta už mūsų Laisvę. Išmokus kalbėtis tarpusavyje, ginčytis, diskutuoti, tik tada atsiras vidinė vienybė. O dabar, kai nėra noro klausytis, atsiranda noras dominuoti. Kada pasijusime tikrai savo krašto patriotais? Valdžia tokio jausmo mums neįskiepys, nors tai girdime prieš kiekvieną įsimintiną istorinę datą, prieš rinkimus.

Juk žymiai lengviau gyventi, kai žinai ir gerbi savo krašto istoriją.

Adutiškio kraštas turi turtingą istorinę praeitį. Parašytos knygos, straipsniai, tačiau istorinės vietos ar objektai nyksta. Adutiškio miestelio bendruomenė surado savo veiklos sritį – istorinių objektų išsaugojimas, priežiūra, pristatymas visuomenei, renginių ta tema organizavimas. Visa tai atlikę, turėsime objektus su išliekamąja verte, kurie skatins mūsų tautos patriotinį ugdymą. Paskutinieji bendruomenės veiklos metai davė rezultatų – susitikimai su vokiečių Bundesvero delegacija, Kauno technologijos universiteto žygeivių klubo „Ąžuolas“ nariais, baltų kultūros žinovu – humanitarinių mokslų daktaru Vykintu Vaitkevičium, skulptorium menininku Rimantu Milkintu. Mūsų vizijos, tikslai ir siekiai sutapo – prasmingų istorinių objektų paieška ir įprasminimas. Vokiečiai pažadėjo jau šiemet atlikti darbus, susijusius su Pirmojo pasaulinio karo karių laidojimo vietų sutvarkymu. Parodėme mums brangų objektą – partizanų „Tigro“ rinktinės bunkerius ir jų žuvimo vietą. Beveik niekas nežinojo tiksliai tos vietos, nors apie rinktinę parašytos knygos, straipsniai.

1997 metais Adutiškio girioje projektuojant nutiesti naują kelią, miškininkai pasiūlė pasinaudoti esamu senu Motiškės miško keliuku, kuris vedė į Kazėnų miškus Baltarusijoje. 1999 metais liepos 19 d. vykdant kelio tiesimo darbus buvo išverstas bidonas su partizanų „Tigro“ rinktinės archyvo dokumentais, kurie atskleidė iki tol daug nežinomų  faktų apie jų kovą su kolaborantais.

Po susitikimų ir aptarimų Adutiškio miestelio bendruomenė su džiaugsmu pritarė skulptoriaus Rimanto Milkinto pasiūlymui toje vietoje pastatyti žymeklį, ir

jau praeitais metais kibome į darbus. Paruošėme pamatus žymekliui Adutiškio girioje, kuris simbolizuos partizanų „Tigro“ rinktinės archyvo radimo vietą. Žiemos ir karantino laikotarpiai sustabdė planuotus darbus, tačiau bendruomenės valdyba nesudėjo rankų – derino darbų eigą, užrašus ant atminimo lentelių.

Atsiradus palankiom sąlygom, tęsėme pradėtus darbus – kartu su projekto vadovu tvarkėme aplinką, montavome klojinius virš esamų pamatų, tvirtinome atskiras detales, rankiniu būdu ruošėme betoną, dėjome akmenis. Liko dar vienas svarbus darbų etapas – priėjimo prie žymeklio įrengimas ir jo pristatymas visuomenei.

Be jokio finansavimo, o tik bendraminčių, entuziastų pastangomis ir noru praturtinome mūsų krašto istorinę atmintį.

Šis projektas yra gyvas ir turi išliekamąją vertę, nes jau dabar kiekvienas miško lankytojas ar svečias sustoja, paskaito, apžiūri tą vietą ir sužino, apie šio žymeklio paskirtį.

Stilizuoto Vyčio kryžiaus viduje deganti įspūdinga žvakė ir iš jos sklindanti šviesa įspėja, kad privalome budėti Laisvės sargyboje, nes istorija mėgsta suktis ratu, privalome stiprinti istorinę atmintį, išsaugoti ją ir dalintis ja.

Dėkojame už paramą įgyvendinant šį projektą humanitarinių mokslų daktarui Vykintui Vaitkevičiui, skulptoriui menininkui Rimantui Milkintui, fotografei Laimai Milkintienei, Kauno technologijos universiteto žygeivių klubo „Ąžuolas“ koordinatoriams: Juozui Dapkevičiui, Girvidui Kulakauskui.

Eimutis VALIUKAS

Adutiškio miestelio bendruomenės pirmininkas