Į landyne virstantį namą jau nebegali ramiai žiūrėti net aplinkinių namų kaimynai. Redakcija gavo laišką, kuriame žmonės piktinasi Švenčionėlių seniūno ir rajono valdžios aplaidumu.

„Yra Švenčionėliuose Žemutinės g. 37 A toks daugiabutis – buvęs melioracijos bendrabutis. Belieka stebėtis, kaip tame daugiabutyje, kur didžioji dalis butų yra socialiniai būstai, gyvena keli normalūs senyvo amžiaus žmonės? - rašoma laiške. - Kada bepraeitum pro namą (o eiti tenka dažnai, nes jis prie pat autobusų stotelės), amžinai kieme šlaistosi būriais girti asmenys, čia pat girtauja, keikiasi, net autobuso laukti nejauku. Kur žiūri seniūnas, pas kurį žmonės, kiek žinoma, jau ėjo su prašymais daugybę kartų? Kur žiūri policija? Pareigūnai neretai lankosi daugiabučių kiemuose, o šito namo nemato? Ar jis toks baisus, kad visi nusisuko? O juk ten gyvena ir keli 70-80 metų senukai, socialiniame būste atsidūrę ne iš gero gyvenimo – iš skurdo. Jie negali nei savo butuose ramiai pailsėti, nei į lauką išeiti“.

Nuo šio nelaimingo namo problemų nusišalino ir socialinių būstų savininkas – savivaldybė. Kenčiantys nepakeliamas sąlygas girtuoklių kaimynystėje, žmonės pirmiausia ir šaukėsi savivaldybės pagalbos. Sako, ir meras, ir Mokesčių ir turto skyriaus vedėja liko akli ir kurti žmonių skundams. Pagalbos prašančius žmones, kaip vienas jų teigia, siuntinėjo kiekvienas nuo savęs – tai pas seniūną, tai į policiją.

Kiek kartų kreipėsi į Švenčionėlių seniūną – taip pat viskas veltui. Padėtis kuo toliau, tuo blogesnė.

„Lyg būtų maža bėdų dėl teisėtų gyventojų, dar prisirenka „svečių“ ir net įnamių, nors socialiniame būste turi teisę gyventi tik tie, kam jis skirtas“,- dėstė vieno tvarkingo gyventojo giminaitis. Su laiško autoriumi, kurio giminės gyvena tame nelemtame bendrabutyje, bandėme suskaičiuoti, kiek yra name negirtaujančių gyventojų. Jo žiniomis, trys butai. Kitų arba patys gyventojai, arba sugyventiniai, gerbėjai nuolat „linksminasi“. Durų trankymas, keiksmai aidi per visą dviejų aukštų pastatą kone visą parą. Ne kartą buvo išdaužyti langai, todėl nukentėjusieji ir nuolat kenčiantys jau bijo net skųstis, nes policininkai pasakė, kad jie negali priversti kaltininkų, kad šie įstiklintų išdaužytus langus. Bet ir gyventi tokiomis sąlygomis žmonės pavargo.

Lyg negana būtų girtuoklių, žmones dar gąsdina ir šuo. Labai garsus – dėl jo televizija lankėsi Švenčionėliuose, kai šis šuo kieme buvo užpuolęs ir parbloškęs mergaitę. Žmonės nusivylę: televizija atvažiavo, pafilmavo ir išvažiavo, o viskas liko kaip buvę. Rajono ir miesto valdžia nesiėmė jokių priemonių gyventojų saugumui užtikrinti. Į vieną socialinių būstų atsikraustęs pas moterį šuns šeimininkas dažniausiai neblaivus, šuo piktas, perkaręs, net jeigu antsnukis uždėtas, žmonės vien jo dydžio ir piktumo baiminasi. Atsikrausčius šiam vyrui, padėtis name dar pablogėjo. Namas tapo viso miestelio girtuoklių „traukos centru“, pats naujakurys pasirodė dar ir mėgėjas tempti į namą visokį laužą ir užversti juo koridorių.

Laiško autorius piktinasi ir viešai atkreipia dėmesį į šį bendrabutį, kurį visi iš tolo lenkia, o keletas žmonių priversti kentėti pragarą, nes neturi kito pasirinkimo: „Policija pravažiuoja, viską mato, bet nieko nedaro. Mes, pašaliniai žmonės, negalime ramiai laukti autobuso, gaila ir tų keleto garbaus amžiaus žmonių, gyvenančių tame pragare. Nejaugi nėra mūsų valdžios? Kur seniūnas? Kur meras? Ramiai pravažiuoja pro šalį – jiems tai nerūpi? Gėda, ponai!“

Parengta pagal skaitytojų skundus