Mes turime 177 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:1234
mod_vvisit_counterŠią savaitę:20356
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:43676

Negyjanti holokausto žaizda žydų tautos istorijoje

2012 m. gegužės 30 d.,trečiadienis Nr.41 (1184)

Antrojo pasaulinio karo metu vykdytas holokaustas, kurio metu masiškai buvo žudomi žydai, ypač skaudžiai palietė Lietuvoje gyvenančius žydų tautybės žmones. Iš beveik 250 tūkstančių prieš karą Lietuvoje gyvenusių žydų po holokausto jų liko tik apie 6 procentus. Skaudus ir Švenčionių rajone, ir gretimose vietovėse gyvenusių žydų likimas: didžioji jų dauguma buvo sušaudyta 1941 m. spalio pradžioje netoli Švenčionėlių, kiti išvežti į koncentracijos stovyklas. Taip liūdnai baigėsi Švenčionyse kelis šimtmečius sėkmingai gyvavusios žydų bendruomenės klestėjimas, bet žydų tauta turi vieną išskirtinį bruožą – jie gerbia savo tautiečių atminimą ir saugo jį.

Minint holokausto Lietuvoje 70-metį, 2011 m. Švenčionių m. parke buvusių getų, o jų Švenčionyse buvo 2, atminimui buvo pastatyta nauja menora. Menora – vienas svarbiausių judaizmo simbolių – dabar yra ir Izraelio Valstybės simbolis, įtrauktas į valstybės herbą. Menorą, kaip ir iki jos 20 metų stovėjusią, sukūrė meno kūrėjas Juozapas Jakštas. Atidengiant menorą dalyvavo ne tik žydų, bet ir kitų tautybių žmonės. Ir tai natūralu, nes mūsų krašte niekada nebuvo rimtų konfliktų tarp skirtingų tautybių bendruomenių. Šimtus metų gyvenančios skirtingos tautos puikiai sutarė ir nejautė viena kitos atžvilgiu antagonizmo.

Praėjo pusmetis ir į Švenčionis pagerbti buvusių savo tautiečių atminimo atvažiavo žydų bendruomenės atstovai iš Izraelio. Delegacija dalyvavo renginiuose Paneriuose, bet atvyko pagerbti savo tautiečių atminimo ir į Švenčionis, juolab, kad dauguma jų aukojo pinigus naujos menoros pastatymui. Smagu, kad žmonės, atvykę iš tolimojo Izraelio šiltai kalbėjo apie tuos, kurie rūpinasi žydų tautos atminimo išsaugojimu Švenčionių r. Tai ir rajono valdžia, ir seniūnijos, kurių teritorijoje yra žydų tautos genocidą primenantys paminklai. Trumpai apie Švenčionių krašto žydų likimą ir istoriją kalbėjo Švenčionių žydų bendruomenės pirmininkas Moisejus Šapiro. Kaip visada prasmingai ir nuoširdžiai kalbėjo menoros autorius Juozapas Jakštas bei kiti prie menoros kalbėję asmenys: žydų bendruomenės Lietuvoje vykdomasis direktorius Simonas Gurevičius, Švenčionių m. seniūnė Ina Sinienė, mero patarėja Inga Varnienė ir kiti. Susirinkusius sujaudino švenčioniškės Teresos Krinickajos papasakota istorija apie jos dėdės ir tetos Piotro ir Anos Mikšto išgelbėtos žydaitės Šelės Margolis gyvenimą. Tokie pasakojimai primena paprastą tiesą, kad žmonės nepaisydami mirtino pavojaus gelbėjo ir slėpė žydus nuo mirties.

Žydų delegacija iš Izraelio, kuriai vadovavo Mirian Kantav, ir kurios sudėtyje buvo ir Miri Kraušer, kurios artimieji sušaudyti holokausto žudynių metu Švenčionių r., iš Švenčionių vyko į netoli Švenčionėlių miške esančią masinių žudynių, kurių metu 1941 m. buvo sušaudyta apie 8 tūkstančius žydų, vietą. Čia buvo meldžiamasi, padėtos gėlės, uždegtos žvakutės. Svečiai padėkojo Švenčionėlių seniūnui Antanui Juodaičiui už pastangas tvarkant memorialą.

Algis JAKŠTAS
 

 
Reklaminis skydelis