Šeštadienį, einantį per Švenčionėlių turgų, sustabdė bitininkas Bronislovas Aidietis ir juokaudamas paklausė, ar nereikia bičių spiečiaus. „O ką aš su juo darysiu? – atsakiau. - Bitininku nebuvau ir nebūsiu.“ Tada gerb. Bronislovas man parodė į eglę, augančią prie parduotuvės Priestočio aikštėje, kurios pačioje viršūnėje matėsi bičių spiečius.

Kaip vėliau sakė parduotuvės šeimininkė, bičių spiečius atskrido per Jonines. Iš pradžių buvo įsitaisęs žemai, o po to aukščiau ir galų gale jau kuris laikas gyvena pačioje eglės viršūnėje. Žinoma, jei bitelės būtų žemiau, kas nors iš bitininkų jau seniai spiečių būtų susisėmęs, bet kai taip aukštai – problema nėra lengvai išsprendžiama. Be bokštelio bičių nenukelsi, o ir bitininko reikia drąsaus, kuris bokštelyje nebijotų dirbti. Bet gal kas nors išdrįs? Nes kitaip, išgyvenusios iki vėlyvo rudens, bitės žus...

Algis JAKŠTAS