Mes turime 318 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:5410
mod_vvisit_counterŠią savaitę:19270
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:91627
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Varnos laiką skaičiuoja kitaip

2020 m. liepos 25 d., šeštadienis, Nr.55 (1970)

Galima būtų sakyti, kad laiko supratimas gamtoje yra visai kitoks, nei mūsų pasaulyje, ir spėlioti, kad ten laiko, ko gero, niekas neskaičiuoja – kam tą daryti, jei visa, kas turėtų įvykti, ir taip įvyks. Arba viskas praeis. O gal ateis...

Taip galvodami būtume tikrai neteisūs, nes gamtoje laikas labai branginamas. Daugelis gyvūnų gyvena neilgai, todėl per jiems šioje žemėje skirtą misiją reikia atlikti labai svarbius dalykus – patiems užaugti, subręsti, palikti palikuonis. Be tokių „paprastų“ reikalų, jie savaip prižiūri ir puoselėja aplinką, ruošia sąlygas būsimiems savo gentainiams. Tuo pačiu mokosi ir moko kitus...

Ar gyvūnų vystymosi bei gyvybinių ciklų laiką galima kaip nors suskaičiuoti? Sakykime, žinduolių nėštumas, paukščių kiaušinių perėjimo ar jų jauniklių auginimo laikas yra labai konkretūs. Turint omenyje, kad daugelis gyvūnų aktyvumo pradžios atskaitos tašką pažymi priklausomai nuo temperatūrų ir ypač – nuo dienos trukmės, mes esame išsiaiškinę jų „dienotvarkes“ ir mokslą apie tai ar šio mokslo  alį pavadinę fenologija.

Dar ne taip seniai fenologija buvo netgi madinga. Be to, žinant ilgamečius fenologinius rodiklius, buvo galima planuoti ir daugelį mūsų darbų, veiklų. Antai, ištyrus vienų ar kitų kenkėjais vadinamų vabzdžių ritimosi ir aktyviausio maitinimosi ciklų fenologiją, žinota, kada javus sėti, kaip prižiūrėti. Ir ne tik javus.

Tačiau įvyko netikėta suirutė: fenologija praktiškai prarado savo reikšmę, viskas susipainiojo ir susimaišė. Galima spėti, kad tai įvyko dėl mūsų veiklos pagreitintos klimato kaitos. Tačiau dabar turime konstatuoti, kad atspėti vabzdžių ritimosi, paukščių ar žvėrių veisimosi ciklus beveik neįmanoma. Pasižvalgykime aplink.

Užaugau žinodamas, kad pirmieji pilkųjų kiškių jaunikliai gimsta kove, o po to ruja vyksta vidutiniškai kas 35 dienas iki vasaros galo. Taigi taip buvo galima žinoti, kada šienapjūtė kiškių jaunikliams pavojingiausia. Tačiau pasikartoju: taip buvo. Dabar jaunikliai gimsta ir sausio gale, vasarį... Panašiai ir stirniukai – šiemet jie gimė gegužės viduryje, nors paprastai jų gimimo laikas būdavo pirmosios birželio dienos.

Vabzdžių pasaulyje stebimi labai pavojingi temperatūrų, augalų žydėjimo ir bitinių vabzdžių aktyvumo nesutapimai – gali būti, kad labai ilgai tarpusavyje puikiai derėję šie reiškiniai išsiskyrė nesugrįžtamai. Kuo tai gresia? Visų pirma augalai gali likti neapdulkinti ir neužmegzti sėklų ar vaisių. Antra – vabzdžiai, neradę pakankamai maisto, praras didžiąją populiacijai tarpti reikalingų palikuonių dalį.

Ar gali būti kitaip? Kai kurioms rūšims, kurių mityba nėra „siaura“, šie nesuderinti ciklai grėsmės nekelia. Todėl šernai, kol kas kenčiantys nuo afrikinio kiaulių maro, esant nors ir menkiausiai galimybei per trumpą laiką atstatys populiaciją. Mūsų gamtoje jau buvo gajus jų nesezoninio dauginosi fenomenas, kai šėryklose maisto visada randantys šernai jauniklius vesti pradėjo ne kovo gale, o vasario pradžioje. Pirmosios vados jaunos šernės sugebėdavo atvesti jauniklius (paprastai negausiai, po 3-4) jau pirmaisiais savo gyvenimo metais. Nemažai šernių per dvejus kalendorinius metus sugebėdavo atvesti 3 jauniklių vadas.

Klasikiniu pavyzdžiu reikėtų laikyti pilkąją varną. Prieš porą dienų, liepos 3-ąją Vilniuje stebėjau išvestus varnų jauniklius, kurie jau mokėjo skristi, bet buvo visai nesavarankiški. Pagal ilgametę stebėjimų praktiką galima daryti išvadą, kad tokie jaunikliai yra šiek tiek vėluojantys. Tačiau jų jau buvo ir prieš 2 savaites, ir prieš mėnesį, o vis „naujų“ laukiama iki pat rugpjūčio pradžios. Kodėl taip yra? Gali būti, kad dalis varnų prarado savo dėtis ir perėjo pakartotinai; kai kurios šį bandymą taip kartojo net du kartus. Kitos vėlai perėti pradeda dėl neaiškių priežasčių. Panašiai elgiasi ir didžiosios antys, kurių ančiukai iš pirmųjų vadų jau beveik anties dydžio, tačiau yra neseniai išsiritusių, o kiti risis dar iki liepos vidurio.

Taigi fenologija čia bejėgė. Bet fiksuoti viską, kas vyksta gamtoje – būtina. Nes tik pažindami savo gamtą, galėsime joje ūkininkauti, tuo pačiu – saugoti augalus ir gyvūnus.

Selemonas PALTANAVIČIUS

 

 

 

Kad niekas nematytų...

 

Slepiasi ir laukia mamos su maistu

Autoriaus nuotr.

 
Reklaminis skydelis