Vasara dar su mumis, rugpjūčio dienos gali būti labai karštos, o balti debesys tokie lengvi, skriejantys per dangų. Užvertę galvas prie jų turėtume regėti paukščius – gal gandrus, besižvalgančius kelio, gal erelius. Arba – čiurlius, lyg lengvas šaudykles nardančius ore.

Atrodo, kad čiurlių greitai neišvysime. O jei pavyks juos pamatyti, žinosime, kad jie – paskutiniai šią vasarą. Ir laiko juos gimtinėje tik lizdai su jaunikliais. Kai tik jie paliks lizdus, čiurliai pradings.

Čiurliai – vasaros paukščiai. Sugrįžę gegužę, jie mūsų krašte išbūna trejetą mėnesių – to laiko pakanka išperėti du jauniklius, juos užauginti. Po to čiurliai iškeliauja taip, kaip ir atskrido – nepastebimai.

Taigi čiurliai išskrenda. Iš paskos jiems pasileis gandrai, lakštingalos, volungės.

Tačiau vasara dar lieka su mumis.

Selemonas PALTANAVIČIUS