Mes turime 142 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:1030
mod_vvisit_counterŠią savaitę:17231
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:93261
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Gyvenimiška istorija. Apie kaimynę

2020 m. rugpjūčio 5 d., trečiadienis, Nr.58 (1973)

- O, labas, Silvija, seniai matyta! Kaip gyvuoji, kaip laikaisi? - (Čia įsiterpia mano šypsena, jaukus širdies virpuliukas ir kažkoks atsakymas). - Žinai, noriu tavęs paprašyti vieno dalyko – aš labai noriu nuvalyti tą langą koridoriuje, bet nedrįstu, nes ten sudėti tavo daiktai. Gal tu galėtum jį nuvalyti? (Su džiaugsmu sutinku).

Štai toks scenarijus galėjo susiklostyti ir tikėtina, kad jis panašiai taip susiklosto tarp normalių žmonių. O realybėje tas scenarijus buvo toks:

- Lab‘ deina. Silva, akšen šen, rek pasišnekiete (Laba diena. Silva, ateik čia, reikia pasikalbėti.)

Žaibo greitumu mintyse primetu, kuo galėjau neįtikti savo kaimynei Irenai eilinį kartą, bet aiškiai žinau, kad ji apskritai negali pakęsti manęs ir visko, kas yra kitaip, nauja, ir ne pagal jos supratimą. Atklausau ilgą tiradą, kad mano daiktais užgriozdintas koridorius, kad aš jį užgrobiau, ir ji labai kentėjo visus metus man nieko dėl to nesakydama, bet ilgiau nebegali iškentėti (iš tikrųjų tai 8 mėn.). Ir galiausiai ištėškia tai, ką iš tikrųjų norėjo pasakyti – kad jeigu jau per mano daiktus negalima prieiti iki lango (nors jau seniai galima), tai aš turinti jį nuvalyti. Ką, tiesą sakant, jau seniai ruošiausi padaryti, tik man stinga laiko – prieš parduodant butą tikrai nenoriu, kad žmonės matytų ne tik apšiktą paukščių ir musių langą, bet ir koridorių. Tad netgi apsidžiaugiu tokia nepriekaištinga motyvacija. Įdomu ir tai, kad tas koridorius užsisuka į mano butą, ir pro jį niekas daugiau nevaikšto, tik aš. Kulminacija buvo „pokalbio“ pabaigoje, kai ji pridūrė: „Ir būtinai apie tai parašyk, kaip tu mėgsti.“

Tikrai nebūčiau rašiusi, nes iš išorės pažiūrėjus, tai buitinis konfliktas, ir man pačiai į galvą nebūtų šovusi tokia mintis. Bet vėliau nusprendžiau parašyti dėl dviejų priežasčių. Pirma – įvykdysiu abu Irenos „prašymus“. O antra, šviesių, jautrių sielų žmonėms pasakysiu – niekada nepirkite jokio būsto, jeigu šalia gyvena sunkios, tamsios sielos žmogus. Nes vis tiek vieną dieną jo negatyvas jus iš ten išstums lauk, arba jūs susirgsite, arba jums pradės nesisekti. Šviesios sielos nekovoja. Jos pasitraukia. Ten, kur yra daugiau šviesos ir laisvės, kur jų gydanti energija nedingsta tuščiai transformuodama sustingusią ir užpelkėjusią erdvę, o gali kurti, kauptis ir dalintis su tais, kuriems jos reikia...

Silvija STATKUTĖ

 

 
Reklaminis skydelis