Mes turime 285 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:1045
mod_vvisit_counterŠią savaitę:26175
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:73501
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:116150

Juoda duona

2020 m. rugpjūčio 12 d., trečiadienis, Nr.60(1975)

Duonos pirkimas buvo mano rimčiausia pareiga. Labai ja didžiavausi. Suspaudusi delne tris rublius, bėgdavau į gretimą namą, kur buvo krautuvė. Ant aukštų laiptų spiesdavosi nekantraujantys pirkėjai. Atsitiktinių žmonių čia nematydavau – visada tie patys, kaimynai. Laukti nebūdavo nuobodu, nes suaugusieji dalydavosi naujienomis, o didesni vaikai bandydavo nustumti vieni kitus nuo laiptų. Į mus, mažus, niekas nekreipdavo dėmesio. Po kiek laiko pasigirsdavo ratų dundėjimas ir pasirodydavo arklio traukiama didelė medinė būda. Vežėjas buvo visiems pažįstamas. Jis pasukdavo arčiau laiptų, linksmai pasisveikindavo ir nuėmęs spyną plačiai atverdavo mėlynas duris. Tą akimirką stengdavausi būti kuo arčiau – iš būdos plūstantis karštos duonos kvapas man buvo toks malonus ir ypatingas, kad įstrigo visam gyvenimui.

Duona paprastai būdavo juoda. Kol didžiulį kepalą parsinešdavau namo, dažniausiai nugrauždavau gabalą plutos. Kartais būdavo ir baltos duonos. Šios nemėgau – buvo rūgštoka, kažkokio blankaus skonio.

Kartais vežėjas džiugiai pareikšdavo, kad be duonos atvežė ir baltų bandelių. Tada prasidėdavo panika, nes beveik visi turėdavo pinigų tik duonai pirkti. Pardavėja, kaip buvo įpratusi, visiems, kas norėdavo, duodavo po keturias bandeles. Reikėdavo staigiai sugrįžti su pinigais.

Žinia, kad „duoda bandelių“, plisdavo greit. Pirkėjų vis daugėdavo, pavėlavusieji išeidavo nusivylę. Kad atiduočiau pinigus, turėdavau beveik spraustis tarp žmonių. Pardavėja buvo budri – antros bandelių porcijos nieks negaudavo. Daugeliui vaikų pasisekdavo – tą dieną gerdavo pieną ne su duona, o su gardžia bandele.

Aš buvau abejinga bandelėms ir mėgavausi juoda duona. Skaniausia ji buvo užsitepus storą sluoksnį sviesto ir užbėrus smulkaus cukraus. Eksperimentus su medumi, kuris arba lašėdavo, arba būdavo nelygiai užteptas, ir su visokiomis močiutės uogienėmis – nuo žemuogių iki šermukšnių – pripažinau nevykusiais.

Duona, juoda duona su sviestu ir cukrumi iki šiol yra vienas mano mėgstamiausių skonių, atkeliavusių iš vaikystės.

Tamara JUSTYCKA