Mūsų kaimynė Lenkija artimiausiu laiku net neketina liberalizuoti elektros rinkos

Jau kurį laiką viešojoje erdvėje elektros vartotojai gąsdinami, kad elektra brangs 25 proc., o dar po pusmečio jos tiekimas bus visai nutrauktas, jei jie nepasirinks nepriklausomo tiekėjo iki Naujųjų metų.

Ar dabar - tinkamiausias laikas žaisti laisvąją rinką, kelti sumaištį visuomenėje, gąsdinti sankcijomis, tarsi pandemijos sukeltos baimės  ir rūpesčių būtų negana? Jei kontakto su COVID-19 virusu, tikėkimės,  didžiajai daliai gyventojų pavyks išvengti, tai su elektros rinkos liberalizavimu teks susidurti kiekvienam elektros vartotojui.

Visiems vartotojams nepriklausomą tiekėją pasirinkti bus privaloma. Tiesa, raginimų pasirinkti tiekėją  šiemet susilauks tik tie vartotojai, kurie per metus suvartoja 5000 kWh ir daugiau, kitų eilė ateis vėliau. Visą rinkos liberalizavimo procesą planuojama baigti per dvejus metus.

Kodėl Vyriausybė, delsusi metų metus, elektros rinkos liberalizavimui pasirinko tokį netinkamą laiką? Gal tai ekonomikos gelbėjimo plano dalis nuo pandemijos nukentėjusiai valstybei, o gal gyventojams ketinama atpiginti elektrą?

Gal vieninteliai likome ES bendrijoje, neliberalizavę vartotojų rinkos ir mums gresia sankcijos? Anaiptol - mūsų kaimynė Lenkija artimiausiu laiku net neketina to daryti. Bet ir čia Energetikos ministerija turi paaiškinimą - mes esame mažiukai ir negalime elgtis taip, kaip elgiasi Lenkija.

Kas svarbu vartotojui?

Valdžios institucijos skelbia liberalizavimo naudą, neva dėl jūsų nepriklausomi tiekėjai varžysis tarpusavyje, gerindami paslaugų kokybę ir klientų aptarnavimą, ir tik nuo jūsų priklausys, su kuriuo iš jų norėsite bendradarbiauti.

Skamba viliojančiai, tačiau ar tai šiandien svarbiausia vartotojui, kuriam grasinama sankcijomis... Vartotojui svarbūs du pagrindiniai klausimai: ar nebrangs elektra ir kaip pasirinkti patikimą elektros tiekėją. Tačiau atsakymo į šiuos klausimus visoje informacinėje kampanijoje nerasime nė su žiburiu.

Tuo tarpu valstybinis tiekėjas UAB „Ignitis“ laisvą elektros energijos rinką pasitinka džiaugsmingai su šūkiu „Laisvė rinktis“ ir savo svetainėje laikmačiu skaičiuoja laiką iki laisvos elektros energijos rinkos pradžios. Savo laiku panašiai elgėsi ir Lietuvos bankas, laukdamas euro įvedimo bei mus įtikinėdamas, kad niekas nepabrangs.

Nesuprantama, dėl ko turėtų džiūgauti valstybinis monopolininkas, kurio rankose ir dabar sukoncentruotas visas elektros pardavimas buitiniams vartotojams. Nebent dėl to, kad pagaliau galės nusimesti valstybinio reguliuotojo (VERT) apynasrį, kuris neleidžia lupikauti ir šiai dienai yra nustatęs pakankamai nedidelę prekybos elektra maržą. Gan dviprasmiškai skamba ir naujasis „Ignitis“ reklaminis šūkis - „Vienintelis Lietuvos valstybės valdomas nepriklausomas elektros energijos tiekėjas“.

Brangs ar pigs?

Rinkos liberalizavimo įgyvendintojai skelbia: „pasirinkę tiekėją, elektros energiją pirksite pigiau nei garantinio tiekimo atveju“. Tai nesunkiai iššifruojama, tačiau labai svarbi žinia mums. Čia greičiausiai ir slypi visa rinkos liberalizavimo esmė, kad elektra nuo dabartinės kainos brangs kiek mažiau nei 25 proc. – nustatytos „lubos“. Jau buvo skelbta, kad garantinio tiekėjo elektra bus brangesnė 25 proc., tačiau nepaaiškinta kodėl. Greičiausiai todėl, kad tokiam brangimui nėra jokių prielaidų.

Kad elektra brangs, prieš kuri laiką atvirai pasisakė ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) vadovė, tačiau daugiau viešojoje erdvėje taip ir nebepasirodė. Energetikos ministerija suskubo mus raminti, kad, priešingai, elektra dėl būsimos konkurencijos gali net atpigti.

VERT yra nustatęs vidutinęvisuomeninės elektros energijos pardavimo kainą - 10,901 ct/kWh be PVM, kuri galioja nuo šių metų liepos 1 d. Šios kainos viena sudedamųjų dalių yra pačios elektros įsigijimo biržoje kaina - 3,87 ct/kWh. Kaip matote, didžiąją dali parduodamos elektros kainos sudaro ne pačios elektros, kaip produkto kaina, o jos perdavimo, skirstymo ir sisteminių paslaugų kaina, kurias ir toliau reguliuos valstybė.

UAB „Ignitis“ dabar uždirba 0.37 ct. už kiekvieną kWh nupirktą biržoje ir parduotą vartotojams (apie 10 proc. nuo biržos kainos). Šį skaičių vertėtų įsidėmėti, nes tai turėtų būti atskaitos taškas derantis su nepriklausomais elektros tiekėjais.Tai pakankamai subalansuotas atlygis už šią paslaugą, tačiau taip yra todėl, kad maksimalų maržos dydį dabar nustato valstybinis reguliuotojas. Liberalizavus rinką neliks valstybinio reguliavimo ir nepriklausomi tiekėjai patys nusistatinės savo uždarbį arba, kaip sakoma, jį nustatys rinka.

Įdomu, kiek iš mūsų tada nulups nepriklausomi tiekėjai? Gal juos tiesiog reikėtų vadinti paprasčiau – prekybos elektra tarpininkais. Elektra kaip buvo perkama biržoje, taip ir toliau bus perkama, tačiau ją pardavinės jau ne vienas valstybės reguliuojamas, o beveik 100 privačių tarpininkų - tiek jų užsiregistravo VERT. Vieni jų įsikūrę butuose, kiti - profesinio rengimo mokykloje, dar kiti - Bulgarijoje ar Slovakijoje, kai kuriose jų dirba po vieną, ar du darbuotojus, nemaža jų dalis neturi jokios patirties šioje srityje.

Abejotini prekiautojai elektra

Ir kodėl gi nepabandžius laimės prekiaujant elektra, juk Energetikos ministerija patvirtino tokius supaprastintus reikalavimus norintiems gauti licenciją, kad užtenka turėti įmonę, užpildyti vieno puslapio deklaraciją ir jau kitą dieną jūs licencijuotas elektros tiekėjas. Juokaujama, kad leidimą prekiauti elektra galima gauti lengviau nei leidimą prekiauti bulvėmis turguje. Būtų juokinga jei nebūtų graudu, kad taip neatsakingai elgiasi valstybės institucijos, siūlydamos mums pirkti katę maiše.

Energetikos ministerija neteikia jokios informacijos apie registruotus nepriklausomus elektros tiekėjus, apie jų veiklos patirtį, finansinį, ar administracinį pajėgumą, kurią įvertinę vartotojai galėtų spręsti dėl jų patikimumo. Neteko girdėti, kad būtų parengtos tipinės sutartys ir dėl jų būtų konsultuojami vartotojai. O būtent čia, sutarčių sąlygose, ir slypi didžiausi pavojai - juk ne kartą pasimokėme su bankais, greitaisiais kreditais ir vėl esame stumiami ant to pačio grėblio.

Ir kam gi valdininkams sukti galvą, jei jau rugsėjo 1 d. mūsų duomenys bus perduoti nepriklausomiems tiekėjams ir rinkos liberalizavimas taps jau ne jų, o kiekvieno mūsų rūpesčiu.

Pravartu būtų prisiminti, kad jau turėjome D. Grybauskaitės inicijuotą centralizuotos šilumos tiekimo liberalizavimą. Ar atpigo šiluma? Tikrai ne, tačiau nepriklausomi šilumos tiekėjai per trumpą laiką susikrovė nemažus turtus. Ir tai buvo padaryta vartotojų sąskaita.

Manau, kad Seimas, susirinkęs į rudens sesiją, privalės grįžti prie šio klausimo svarstymo, kadangi toks chaosas, vadinamas elektros rinkos liberalizavimu, COVID-19 pandemijos metu negali tęstis.

Artūras SKARDŽIUS