Viršplanines lėšas praryja valstybės biudžeto skylė

Rajono savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Liusė Januš biudžeto padėtį vertina kaip sunkią, bet ne tragišką. Rajone surenkama biudžeto dalis vykdoma net viršijant pajamų planą: gauta 500 tūkst. Lt viršplaninių pajamų. Gaila, bet jos taip ir nepalengvino iš biudžeto finansuojamų įstaigų kasdienybės, nes iš valstybės biudžeto negauta 800 tūkst. Lt planuotų lėšų. „Mūsų viršplaninės lėšos dengia valstybės biudžeto nepriemoką, ir galutinis rezultatas su minusu - 300 tūkst. Lt“, - su apmaudu skaičiuoja vedėja.

Nepaisant finansinių sunkumų, ES projektai vykdomi. 2012-2014 metų laikotarpio projektų koofinansavimui dar ankstesniuose posėdžiuose savivaldybės taryba nusprendė imti ilgalaikę 4,3 mln. Lt paskolą, gegužės 25 d. posėdyje tarybos narių balsų dauguma buvo pritarta paskolos sutarčiai. „Ši paskola skirta tik konkretiems investiciniams projektams finansuoti, jokioms kitoms reikmėms negali būti naudojama“,- užtikrino tarybos posėdyje Finansų skyriaus vedėja. Ar ši paskola neapsunkins ir taip sudėtingos finansinės padėties? L.Januš sako, kad galima teigti ir vienaip, ir kitaip. Ji linkusi manyti, kad greičiau palengvins, nes be šios paskolos vykdomus projektus tektų finansuoti iš savivaldybės biudžeto. Paėmus paskolą šių metų skolinimosi limitas bus išnaudotas, bet bendras skolinimosi limitas neviršytas. Taip dirba daugelis į perspektyvą žvelgiančių savivaldybių, nes kaip betaupytume, nepasinaudoti ES projektų galimybėmis būtų neracionalu.

Meno mokykloms – parama, vadovams - priekaištai

Meno mokyklose finansinę padėtį šiek tiek sušvelnins tarybos sprendimu skirtas 100 proc. iš mokinio krepšelio perskirstomų lėšų papildomam ugdymui. Aišku, problemos tai neišspręs – meno mokyklos per 4 mėnesius išnaudojo 70 proc. metinio darbo užmokesčio fondo. Nors biudžetai buvo sumažinti, pasirodo, mokyklų vadovai nesiėmė jokių taupymo priemonių. Problemų kamuolys tik didėjo. Tarybos nariai pastebėjo ir keistų dalykų – bendrojo lavinimo mokyklose per dešimtmetį moksleivių sumažėjo trečdaliu, o meno mokyklose apie 100 padaugėjo.

Gelbstint meno mokyklų padėtį, taryba priėmė sprendimą padidinti mokestį, sumažinti valandų skaičių. Speciali komisija, svarsčiusi taupymo priemonių planą, turi įvairių pasiūlymų, bet jų kol kas neapibendrino. Yra ir gana drastiškų – liberalcentristų atstovė Janina Deveikienė siūlė prijungti meno mokyklas prie bendrojo lavinimo mokyklų, o pastatus parduoti. Tokie pasiūlymai vargu ar sulauks daugumos pritarimo, bet taupymo priemonių reikės imtis griežtų. Kaip sakė vienas komisijos narių – Vytautas Bulka, jau kadencijos pradžioje buvo aišku, kad finansinių sunkumų nepavyks išvengti, o išlygų niekam nebus taikoma.

Sunkumų turi visos iš biudžeto finansuojamos įstaigos, atlyginimai vėluoja ir savivaldybės administracijai, kultūros darbuotojams. Beje, žymiai mažesnius atlyginimus negu mokytojų gaunantys kultūros darbuotojai streikais negrasina.

Irena PAULIUKEVIČIENĖ