Mes turime 235 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:4410
mod_vvisit_counterŠią savaitę:13094
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:141846

Žolinė

2020 m. rugpjūčio 22 d., šeštadienis, Nr.62 (1977)

Žolinė - tai deivės Žemynos šventė. augmenijos vešėjimo, brandos ir pirmojo derliaus pagerbimas. Ankstyvą pavasarį priėmusi gyvybę į savo gelmes, Žemė Žemynėlė per vasarą ją puoselėja, išaugina ir subrandina, pagausina ir išdalina žmonėms. Iš Žemės gerumo, iš jos jungties su Vandeniu ir Saule į mus ateina nuolatinis gyvasties ir gyvybingumo palaikymas, gyvybės dovana.

Į šitą šventę romuviai susirenka Dvarciškėse - Romuvos kaime.

Švęsdami Žolinę dėkojame deivei Žemynai už jos dovanas. Žemynos dovanas – derlių – simbolizuoja javų ir žolynų puokštė - jievaras. Kiekvienas pavasarį pasėtas grūdelis iki pjūties išaugina ir subrandina visą varpą, o mums tai reiškia ir gausą, ir sotį, ir galimybę vėl sulaukti kitų metų derliaus. Jievaras tris kartus apnešamas apie aukuro ugnį, sykiu apnešama iš rugių iškepta duona.

Žolinės šventė – tai ir bendruomenės šventė, kai susirinkę žmonės džiaugiasi žemės motinos subrandintais vaisiais ir visi kartu dėkoja už brandą, gausą ir gyvastį.

Į apeigų vietą švęsti Žolinės einame basi. Žemynėlę pagerbiame prie jos prisiliesdami. Skamba malda-užkalbėjimas: „Šventa žemelė, šventa raselė, tegul nešioja tave žemelė“.

Inija TRINKŪNIENĖ