Mes turime 230 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:4304
mod_vvisit_counterŠią savaitę:12988
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:141740

Apie meną suprasti meną

2020 m. rugpjūčio 22 d., šeštadienis, Nr.62 (1977)

Vaikystėje su močiute dažnai važinėjome traukiniu į Vilnių. Šios kelionės buvo mano labai mėgstamas nuotykis. Nebijojau nepažįstamų žmonių, patiko klausytis jų istorijų. Jie pasakodavo apie savo gyvenimą, o man atrodydavo, kad perpasakoja knygose perskaitytas istorijas.

Vieną kartą leidomės į dar ilgesnę kelionę – iš Švenčionių į Švenčionėlius, o iš ten – į Leningradą.

Po eilinio sustojimo atsitiko kažkas neįprasto. Naujosios keleivės – keistai apsirengusios triukšmingos moterys – pardavinėjo taupykles. Tai buvo ryškiai dažyti nemaži katinai, perjuosti auksinėmis grandinėmis. Kiti keleiviai puolė pirkti šių grožybių.

Buvau sužavėtair aš, taip pat norėjau tokio katino. Tačiau nepadėjo maldavimai, labai gero elgesio pažadai.

– Ne, – pasakė močiutė balsu, leidžiančiu suprasti, kad beviltiška tęsti pokalbį.

Kai sujudimas aprimo, prasidėjo antras šios dramos veiksmas. Per vagoną ėjo mažas berniukas ištiestoje rankoje laikydamas kažkokią dėžutę. Paskui jį neaukštas labai liesas vyras tempė pustuštį maišą. Tada jau nebetikėjau, kad kažkas susirenka nepaklusnius vaikus į maišą, bet, tiesą sakant, truputį išsigandau.

– Mes padegėliai iš Pskovo, nupirkite taupyklę...

Lakuota medinė dėžutė tilpo ant delno. Skylutė pinigėliui įmesti negadino piešinio apskritame dangtelyje, kuriame pavaizduota virš jaukios sodybos šviečianti saulė ir skrendantys paukščiai. Taupyklės šonai padabinti plačiu gėlių ir prinokusių vaisių vainiku. Vyravo raudonis, žaluma ir medžio spalvos.

Mudvi su močiute susižvalgėme. Berniukui į kišenę ji įdėjo kažko valgomo, sumokėjo už pirkinį.

Kai pasilikome vienos, močiutė paaiškino, kuo skiriasi gipso katinas ir drožta medinė dėžutė. Prieš tai kelis kartus bandė šnekėtis su manimi apie meną. Bet tik dabar gražaus miesto spindesy noriai jos klausiausi ir supratau, ką ji kalba.

Taupyklę turiu iki šiol. Nesvarbu, kad spalvos šiek tiek nublukusios, labai ją vertinu.

Tamara JUSTYCKA