Rugsėjo 1-oji „užklupo netikėtai“: per Švenčionėlius visą savaitę darda traktorius – tik dabar krausto gimnazijos mantą...

Reforma sėja chaosą ir pasimetimą

Artėja Rugsėjo 1-oji, kokios nėra buvę rajono švietimo istorijoje. Ir visai ne dėl koronaviruso pandemijos. Su jos reikalavimais, apribojimais jau visi apsiprato, prisitaikė. Rajoną užgriuvo dar viena „pandemija“ - reforma. Nesiskaitydami su švietimo bendruomenės nuomone, neišmanėliai drasko švietimo įstaigų tinklą, kaip kadaise Landsbergis kolūkius. Ko gero, ir tikslas toks pats – kad niekas neprimintų praeities. Nes kitų priežasčių taip vadinamai „reformai“ rajone pakalbinti įvairių mokyklų darbuotojai nemato: nei tai padės pasiekti geresnių mokymosi rezultatų, nei sutaupys lėšų. Kad pablogins sąlygas ir sukels įtampą, tai jau tikrai. Be to, kai kurie veiksmai atrodo beprotiškai: kai dėl pandemijos visuotinai reikalaujama laikytis socialinio atstumo, pavyzdžiui, Švenčionėlių naujai steigiamoje gimnazijoje, kuri bus progimnazijos patalpose, mokiniai ir pedagogai bus sukimšti kaip silkės statinėje. Pirmiausia tenka sukti galvas, kaip sutalpinti mokinius.

Švenčionėliai

Šio liberalų tėvonija laikomo miesto mokyklos jungimui nesipriešino. Panašu, kad gimnazija tam buvo savotiškai ruošiama dar nuo tada, kai pirmus metus būdamas meru Rimantas Klipčius buvo nušvilptas už pasiūlymą kelti gimnaziją atgal, į progimnazijos patalpas. Tada vieningai pasipriešino visa bendruomenė. Merui beliko atsitraukti ir imtis kitos taktikos. Gal todėl per tuos penkerius metus patalpos nematė net kosmetinio remonto. Kol dar buvo rajone opozicija, jos nariai tarybos posėdžiuose nuolat reikalavo skirti lėšų bent kiauram stogui. Valdantieji neskyrė. Ir dabar aišku, kodėl. Paklausti, kodėl neprieštarauja mokyklų jungimui, nors prieš keletą metų buvo kategoriškai prieš, daugelis atsakė kaip susitarę: „O tai kas mums belieka – laukti, kol stogas įgrius?..“

Tiesa, kai nemokšos reformatoriai galutinai apsikvailino, vidurvasarį abiejų mokyklų darbuotojams įteikę atleidimo lapelius, kupinus teisinio absurdo, atsirado tokių, kurie neapsikentė tokio galimo „valymo“. Pedagogų ginti stojo profsąjunga. Jos teisininkai konstatavo, kad atleidimo lapeliai įteikti neteisėtai. Vieną tokių saugome redakcijoje – istorijai. Lapelių, aišku, vadovybė nesusirinko, bet įteikė naujus – su pasiūlymais tęsti darbą naujoje įstaigoje – Švenčionėlių karaliaus Mindaugo gimnazijoje.

Kaip tą darbą reikės tęsti, kur sutalpinti mokinius ir kaip išlaikyti saugius atstumus, kol kas niekas neįsivaizduoja. Skėsčioja rankomis ir baisisi, kad „tokio bardako dar nėra buvę“. Visą vasarą pramiegoję, valdininkai tik mokslo metų išvakarėse ėmėsi kraustymo į patalpas, kurių remontas tik prasidėjo. Trims darbininkams tam būtų prireikę gal mėnesio, o buvo likusi vos savaitė, tad teko net pasitelkti kelis darbininkus iš Švenčionių. Kad visa tai vyksta realybėje, paskutinę savaitę prieš mokslo metus, kad gimnazijos turtą pervežinėja seniūnijos traktoriuku, kurio pagrindinė funkcija – šiukšlių išvežimas, teko patikėti. Situacija – kaip komiksas, bet ne juokinga, o graudu. Taip rajono valdžia vykdo švietimo reformą.

Pabradė

Čia scenarijus – kovingas. Švietimo įstaigos virto karo lauku dar besibaigiant aniems mokslo metams, vos savivaldybė atskleidė savo planus.

Tautinių mažumų mokyklos statusą turinti Pabradės „Žeimenos“ gimnazija, pasitelkusi aukštus asmenis, sugebėjo apsiginti nuo rajono darkytojų ir išsaugojo savarankiškumą dar bent metams – tokiam laikotarpiui buvo sustabdyti valdžios planai ją prijungti prie „Ryto“. Matyt, ne veltui dar prieš keletą metų švietimo skyrius, paslapčia nuo gimnazijos, buvo atsisakęs „Žeimenos“ gimnazijos tautinių mažumų mokyklos statuso. Jeigu ne jis, šiandieną susidoroti būtų lengviau. Deja, šią valdžios suktybę išdavė sumažėjęs finansavimas. Gimnazijos kolektyvas greitai viską išsiaiškino ir rajono švietimo „korifėjus“ pastatė ant ragų. Gimnazija atgavo tautinių mažumų mokyklos statusą. Dabartinėje situacijoje jis labai gelbsti.

Trumpam nuslopinti „reformatoriai“ padarė pauzę ir ėmėsi plano „B“ – pakirsti tautinių mažumų gimnaziją iš pagrindų, panaikinant vaikų lopšelį-darželį „Varpelis“ ir prijungiant jį prie „Ryto“ gimnazijos. Nebus rusų - lenkų grupių – neliks ir tautinių mažumų mokyklos, kaip kad jau nutiko Švenčionyse. Čia valdžia taip pat susidūrė su stipriu pasipriešinimu – darželio bendruomenė stojo ginti įstaigos. Atvykusiam į darželį merui užkūrė ne pirtį, o tikrą pragarą. R.Klipčius atrodė kaip nepasiruošęs mokinys prieš klasę – nesugebėjo suprantamai atsakyti nei į vieną darbuotojų ir suinteresuotų tėvų klausimą. Išvyko, pažadėjęs pasiruošti geriau ir jau tada atsakyti konkrečiai, bet, kaip teigė įžeista darželio bendruomenė, pažado taip ir neištesėjo, o dar kartą apgavo švietimo bendruomenę, kurią išdavė visi Pabradės atstovai rajono taryboje, balsavę už darželio prijungimą. Pabradiškiai neliko skolingi – pagrasino, kad nei už merą, nei už bendruomenės išdavikus daugiau nebalsuos. Bet kažin, ar tai – jau visas atsakas. Paprastai šio krašto žmonės veltui žodžių nemėto.

Apgaulė

Kadangi Seimą, Vyriausybę ir net Prezidentūrą buvo pasiekę ne tik pabradiškių, bet ir švenčioniškių skundai dėl griaunamo švietimo įstaigų tinklo be jokių pagrįstų argumentų ir prieš bendruomenių valią, savivaldybė buvo gavusi rekomendaciją atidėti šį klausimą, išdiskutuoti ir tik po to priimti sprendimą, atsižvelgus į bendruomenių nuomonę. Deja, meras į šią rekomendaciją nekreipė dėmesio ir skubos tvarka prastūmė sprendimą tarybos posėdyje, kur laisvai (taigi „prieš“) gali balsuoti tik 2 tarybos nariai, visi kiti - „pakabinti“. Kokią netolimą šalį tai Jums primena, gerbiamieji, ir kokį laikmetį?

Švenčionys

Kartu su Pabrade buvo pakilusios į kovą ir Švenčionių mokyklos, ketino kartu kreiptis į teismą, bet paskui kova paslaptingai prislopo. Galima suprasti žmones – visi bijo ne tik dėl savo darbo, bet ir šeimos narių ir giminių... Nykstant verslui rajone, visus, kas netilpo į savivaldybės sferą, gelbsti tik gamykla Pabradėje, bet su aukštuoju dėlioti vamzdelių ne kiekvienas nori...

Švenčionyse reforma mažiausiai „kandžiojasi“. Kol kas nereikia skubos tvarka traktoriais turto pervežinėti, klasės lieka savo vietose, „migruos“ vėliau ir iš lėto. Vyksta tik administraciniai pokyčiai, kurie paliečia žymiai mažiau žmonių.

Šuolis atgal

Vis dėlto daugelis kalbintų pedagogų, taip pat ir švenčioniškių, reformą vertina skeptiškai: kai kurie veiksmai – beprasmiai, kai kurie pablogins mokymosi sąlygas, o jokio taupymo čia nebus. Jeigu reikės sukišti „savus“, išsipūs etatai. Pasak jų, norint sutaupyti, reikia racionaliau naudoti biudžeto lėšas. Pavyzdžiui, bent perpus sumažinti tarybos narių išmokas, kurios sudaro daugiau kaip 607 Eur per mėnesį už vieną posėdyje prasėdėtą pusdienį. Dalis mokytojų tiek teuždirba „į rankas“. Ir mokytoja prisiminė neseniai nuskambėjusią istoriją apie tai, kaip viena tarybos narė gyrėsi už tą išmoką įsigijusi lizingu iš salono naują automobilį. „Kaip suįžūlėjo valdžia, ir kada jiems bus gana?“, - nusistebėjo pedagogė ir nuskubėjo ruoštis mokslo metų pradžiai. Tik valdžią darbai „užklumpa netikėtai“...

Irena PAULIUKEVIČIENĖ