Mes turime 241 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:2384
mod_vvisit_counterŠią savaitę:16383
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:63709
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:116150

Atsisveikinimas su vasara

2020 m. rugsėjo 2 d., trečiadienis, Nr.65 (1980)

Paskutinis vasaros savaitgalis... Pagaliau pasirodė mano ilgai laukti rūkai. Tarp kolegų fotografų žinau ne vieną rūkų fotografavimo maniaką, ir jau daug metų tokiems priklausau ir aš. Ta rūkų magija tiesiog burte užburia. Čia kaip toj reklamoj „Kartą paragavęs, negali sustot“. Abu savaitgalio rytus kėliausi anksti, dar saulei nepatekėjus, ir važiavau fotografuoti.

Šeštadienio rytą žadėtų rūkų beveik nebuvo, tik vienur kitur bolavo lengvi ploteliai, bet užtat dangus prieš saulėtekį buvo fantastiškas. Važiavau į aušrą ir galvojau, ar pasiseks. Pasisekė. Prie daug kartų fotografuoto ąžuolo padariau keletą įspūdingų kadrų, o paskui grįždamas ėmiausi fotomedžioklės, tikriau, jos imitacijos, nes tikrieji gyvosios gamtos fotografai skeptiškai žiūri į tokį fotografavimą, kai ne tupi slėptuvėje ar sėlini, o važiuoji neskubėdamas, ir, jei pamatai laukinį žvėrį ar paukštį, bandai nufotografuoti. Man pasisekė, nufotografavau gervių porą, stirną su stirniuku ir dar porą stirnų, o didžiausia sėkmė buvo pamatytas ir nufotografuotas spalvingas tulžys. Seniai ir daug fotografuoju, bet tulžį mačiau pirmą kartą. Šedevrinės fotografijos nepadariau, bet akimis fotografavau iki valiai. Smagu buvo žiūrėti, kaip paukštukas po nesėkmingo bandymo sugauti žuvytę džiovinasi plunksnas. Tokios akimirkos nepaisant visos patirties išlieka ilgam...

Sekmadienio rytas skendėjo migloje, o ir švito gana vangiai, nes saulė pramušti tokią miglą neturėjo jokių šansų, kadangi buvau nusprendęs važiuoti, išvažiavau, ir, galima sakyti, likau patenkintas tuo, ką mačiau. Tai ir romantiškai nusiteikęs baltasis garnys, ir rūke skendinti sala Sudotėlio ežere, ir Žeimenos vingis, medžių rūke polifonija. Taip kartais padaręs visai nedidelį ratą patenkini ir kūrybines ambicijas, ir grožio eliksyro atsigeri...

Toks buvo mano atsisveikinimas su vasara, o tą atsisveikinimą norėčiau užbaigti pirmadienio rytą parašytu eilėraščiu:

 

Tuštuma

Tuščias laukas,

Tuščias gandralizdis,

Tuščias pilkas

Dangus...

Tuščia tuštuma.

Ruduo.

Gervės išskrido

Mačiau...

 

Algis JAKŠTAS

 

Stirna su stirniuku.

 

Tulžys...