Mes turime 99 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:3923
mod_vvisit_counterŠią savaitę:11126
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:69223

Kaimo kryžius sukvietė į tėviškę

2011 m. gegužės 25 d., trečiadienis Nr. 38 (1085)

Prie kaimo kryžiaus praeidami sustojam tik akimirkai, paskui vėl skubame gyventi. Keista Lietuvos kaimų kryžių misija – pasitikti ateinančius, išlydėti išeinančius. Vieni išeina trumpam, kad vėl sugrįžtų, kiti išeina su viltimi sugrįžti. Palydi kaimo kryžiai ir išeinančius į amžinybę. Anksčiau praeidami pro kryžių žmonės persižegnodavo, vyrai kepures nukeldavo. Dabar gi amžinai skubėdami mes pralekiam pro kryžius net nesusimąstydami apie tai, kam juos statė mūsų protėviai, seneliai. Visada liūdna matyti griūvančius, pasvirusius nuo laiko kryžius, jie tarsi nykstančio, tuštėjančio Lietuvos kaimo simboliai. Ne ką linksmesnės mintys aplanko ir stabtelėjus prie kryžių, kurie stovi buvusių kaimų vietose, bet visados gera, kai pamatai atstatytus naujus kaimo kryžius. Kryžius, kurie tarsi tampa kviesliais, kviečiančiais sugrįžti nors ir trumpam į savo gimtąją žemę. Tokių kryžių pašventinimo šventės dažniausiai perauga į tikras kaimo šventes, kai iš tolimiausių kampelių suvažiavę žmonės neskuba skirstytis, juk tai puiki proga pabendrauti, prisiminti tai, kas buvo, pasidalinti mintimis apie tai, ko dar lauki iš gyvenimo.

Šeštadienį kaip tik ir teko dalyvauti gražiojo naujo Aučynų kaimo kryžiaus pašventinimo šventėje. Šventė prasidėjo Šv. Mišiomis Švenčionių Visų Šventųjų bažnyčioje, o paskui žmonės skubėjo į Aučynas, tikriau prie naujo kryžiaus, iškilusio kelių sankirtoje, pusiaukelėje tarp Aučynų kaimo ir kapinių. Laukdami atvykstančio parapijos klebono, Švenčionių dekano Vido Smagurausko, žmonės bendravo, dalinosi įspūdžiais. Vienas iš naujo kryžiaus pastatymo iniciatorių Stanislovas Zakarevičius, pradėdamas kryžiaus pašventinimo ceremoniją, sakė:

- Šiandien čia susirinkome iškilminga proga – pašventinti naujo kryžiaus. Senasis kryžius buvo pastatytas 1991 m. gegužės 19 dieną ir išstovėjo 20 metų. Tada dar jautėsi stipri sovietinės ideologijos įtaka, bet mes vietoje labai seno kryžiaus pastatėme naują, kuris tarnavo 20 metų, tai nėra daug, ir todėl kilo idėja, kurią palaikė kaimo bendruomenė. Mes su gerb. Gintu Dalgėda ir ėmėmės iniciatyvos. Kaip matote, idėja pavirto tikrove. Kryžius yra šventas simbolis. Su kryžiumi žmogus gimsta, su kryžiumi artimiausius, brangiausius žmones palydime į amžinybę. Kryžius ne tik išskiria, bet ir sujungia žmones, kaip ir mus šiandien sujungė, sukviesdamas visus čia. Mūsų susirinko gražus būrys. Noriu padėkoti visiems atvykusiems, visiems parėmusiems ir, žinoma, kryžių padariusiam auksarankiui Arvydui Cicėnui, kuris padovanojo mums šį nuostabų kūrinį.

Norėčiau pacituoti ir keletą dekano Vido Smagurausko išsakytų minčių pašventinant Aučynų kryžių, o vėliau ir kitą Arvydo Cicėno pastatytą kryžių prie keliuko į Šutonių viensėdį:

- Dažnai pamatę griūvantį ar aptriušusį kryžių mes apgailestaujam, kad nėra kam prižiūri, patvarko. Todėl gražu, kad yra žmonių, kurie mato, kad reikia atnaujinti, atstatyti kryžių. Ir nors čia jau nedaug gyvenančių, bet svarbu, kad jiems dar rūpi ir kaimas, ir tikėjimas. Tuo ir gražūs mūsų kaimai, mūsų rajonas, mūsų žmonės, kuriems tikėjimas nėra svetimas, kuriems rūpi kaimo tradicijų išlaikymas ir puoselėjimas. Palei šitą kryžių, kurį šiandieną šventinam, verda gyvenimas. Jis sutinka pargrįžtančius ir išlydi išeinančius. Visus pakeleivius šitas kryžius sutiks ir palydės. Šiandien mums tarsi kryžiaus kelias, - šventindamas antrą kryžių sakė dekanas, kuris tęsdamas savo mintį kalbėjo toliau. - Mes įpratę matyti atsidarančias naujas parduotuves, bet tai tik materialūs dalykai, o kryžiai svarbūs dvasine prasme, kad mes, žmonės, be materialaus kūno turime ir sielą. Kryžius ir tarnauja mūsų sieloms, mūsų dvasiniam išganymui. Todėl kryžiai ir yra svarbūs mums, jie lyg kelrodės žvaigždės primena mūsų pašaukimą gyventi amžinai su Kristumi, kuris mus atpirko savo kančia ant kryžiaus.

Pašventinti du nauji kryžiai sutiks ir palydės važiuojančius keliu tarp Šventos ir Ceikinių. Ko gero, ne vienas pravažiuojantis ir stabtelės pasigrožėti naujais ąžuoliniais kryžiais. Reikia tik pasidžiaugti, kad yra žmonių, galvojančių ne tik apie materialines gėrybes, bet ir apie dvasines vertybes. Be tokių žmonių nebūtų ir gražios šventės šeštadienį, į kurią sukvietė pastatyti nauji Aučynų kaimo ir Šutonių viensėdžio kryžiai, kuriuos sukūrė Arvydas Cicėnas.

Algis JAKŠTAS