Mes turime 427 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:1595
mod_vvisit_counterŠią savaitę:32562
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:150492

Pašventintas žymeklis, žymintis Tigro rinktinės archyvo radimo vietą

2020 m. rugsėjo 16 d., trečiadienis, Nr.69 (1984)

Daug galėtų papasakoti Adutiškio miško pušys, eglės ir beržai. Daug matė ši galinga giria. Joje nuo priešų slėpėsi žmonės, o pokario metais čia, šimtamečių medžių apsuptyje, rado prieglobstį ir Lietuvos partizanai. Ne kartą ir ne du jų ieškojo baudėjai. Ne vienas kovotojas už išsvajotą Lietuvos laisvę čia ir jauną galvą padėjo. Yra istorinių įvykių, kurių neištrina laikas. Prieš 20 metų tiesiant kelią Adutiškio miške į buvusius partizanų bunkerius, greideris užkabino ir į dienos šviesą išvertė 40 litrų aliumininį bidoną, kurį atidarius paaiškėjo, kad ten sudėtas Tigro rinktinės archyvas – unikalūs rašytiniai dokumentai. Prieš 20 metų aš turėjau galimybę skaityti tuos dokumentus. Jau iš keleto perskaitytų Tigro rinktinės vado Vincento Žaliaduonio -Roko įsakymų lengvai galima buvo susidaryti įspūdį apie rinktinėje buvusią tvarką, discipliną. Ir tai nė kiek nestebina, nes Vincentas Žaliaduonis buvo kadrinis Lietuvos kariuomenės karininkas. Jis buvo ne tik griežtas vadas, bet ir geras diplomatas.

Visais laikais buvo ir bus išdavikų. Jau nuo Kristaus laikų tokiems dažnai klijuojamos Judo etiketės. Toks judas išdavė ir Tigro rinktinės vado buvimo vietą. V.Žaliaduonis žuvo 1952 metų kovo 27 d. Bujutiškės vienkiemyje. Važiuojant keliu nuo Kačėniškės kaimo link Kačėniškės piliakalnio, dešinėje pusėje yra kryžiumi pažymėta Vincento Žaliaduonio -Roko ir jo adjutanto Mykolo Cicėno žūties vieta.

Šeštadienį, rugsėjo 12 d., Adutiškio miške, toje vietoje, kur 1999 m. buvo rastas Tigro rinktinės archyvas, buvo pašventintas tą svarbią vietą žymintis žymeklis. Žymeklis pastatytas suvienijus Adutiškio miestelio bendruomenės ir Kauno technologijos universiteto žygeivių klubo „Ąžuolas“ jėgas. Žymeklį sukūrė skulptorius Rimantas Milkintas.

Renginio metu kalbėjo Adutiškio miestelio bendruomenės pirmininkas Eimutis Valiukas, KTU klubo „Ąžuolas“ koordinatorius Juozas Dapkevičius, skulptorius Rimantas Milkintas, LR Seimo nariai Gintautas Kindurys ir Vytautas Rastenis, buvęs kultūros ministras Šarūnas Birutis.

Žymeklį pašventino Adutiškio parapijos klebonas kunigas Deimantas Braziulis. Jaudinančiai skambėjo Lazdinių – Adutiškio ansamblio atliekamos Lietuvos partizanų dainos. Liūdnos tos dainos. Jų žodžiai tarsi plaukė rudens tyloje. Ne tik plaukė, bet ir į širdis dalyvavusiųjų krito, lyg motinų ir mylimųjų išverktos ašaros.

„Paskutinė gėlytė nuvyto,

Rokas lemtį sutiko narsiai.

Krito priešai, ir vadas

Apkabino žemelę meiliai.“

Šiais žodžiais lageryje kalėjusiai žmonai apie Vincento Žaliaduonio žūtį pranešė jos mama.

Lazdinių – Adutiškio ansamblio dainininkė Elena Birutė Vaicekian prisiminė vietinių partizanų parašytą ir atneštą naktį dainą, kurioje buvo žodžiai:

„Ateis pavasaris gėlėtas,

Tėvynė kelsis iš kapų.

Tik aš iš kapo nesikelsiu

Ir nedainuosiu tau dainų.“

Skambėjo ši daina ten, kur, ko gero, ir pirmą kartą buvo patyliukais niūniuojama. „O juk daina – irgi istorija“, - sakė ilgametė Lazdinių – Adutiškio ansamblio vadovė Palmira Krivickienė.

Ir ta istorija atgijo prie žymeklio, kuris ilgam primins Lietuvos partizanų kovą už laisvę.

Algis JAKŠTAS

 

Apie rastą Adutiškio miške „Tigro“ rinktinės archyvą ir žymeklio atsiradimo istoriją papasakojo bendruomenės pirmininkas Eimutis Valiukas.