Nors vis rečiau tenka girdėti žodį „pasiutligė“, o ir apie rastus pasiutlige sergančius gyvūnus – gyvus ar jau nugaišusius – taip pat keletą metų negirdėti, bet ši mirtina liga iš pasaulio žemėlapio niekur nedingo. Rugsėjo 28 d. minima Pasaulinė pasiutligės diena. Šios dienos tikslas ir yra atkreipti visuomenės dėmesį į pasiutligės grėsmę žmonėms ir gyvūnams. Šios dienos išvakarėse pakalbinau VMVT Utenos departamento Švenčionių skyriaus vyriausiąjį veterinarijos gydytoją-inspektorių Gintarą MARKEVIČIŲ.

- Gintarai, ar minint Pasaulinę pasiutligės dieną bus vykdomos kokios nors akcijos?

- Sutarėme su veterinarijos gydytojais, kad visą ateinančią savaitę jie vakcinuodami gyvūnus, neims mokesčio už darbą, už vakciną, žinoma, teks susimokėti, nes niekas tos vakcinos nemokamai nedalina, veterinarijos gydytojas ją perka. Žinoma, prieš atvykstant reikia susisiekti su veterinarijos gydytoju ir suderinti atvykimo laiką. Norėčiau atkreipti dėmesį ir į tą faktą, kad prasideda rudeninė oralinė laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės, t.y. vėl iš lėktuvų bus mėtomi jaukai su vakcina. Jaukų su vakcina mėtymas prasidės spalio 27 d., o baigsis lapkričio 25 d. Norėčiau įspėti ar paprašyti žmonių, jei ras tuos kubelius, jų geriau neliesti.

- Nors daug kalbama ir rašoma, kad šeimininkai turėtų skiepyti nuo pasiutligės savo augintinius – šunis, o ir katinus, bet tai daro ne visi?

- Deja, taip. Dar yra žmonių, numojančių ranka į skiepijimą, bet kartais tas neskiepijimas kur kas brangiau gali kainuoti. Šiemet jau yra 27 atvejai, kai šunys apkandžiojo žmones, ir tie kreipėsi į medikus, o tada gali ir prasidėti nemalonumai. Nuvažiuojam patikrinti, o paaiškėja, kad dauguma augintinių, kurie apkandžiojo, nėra skiepyti nuo pasiutligės. Tuo atveju apkandžiotam žmogui, o ir gyvūno šeimininkui reikia skiepytis nuo pasiutligės, o jei gyvūnas skiepytas, žmogui skiepytis nereikia, o kartais tokie apkandžiojimai gali baigtis ir rimtomis baudomis, jei nukentėjęs žmogus dar ir į policiją kreipiasi. Kalbant apie pasiutligę, galime pasidžiaugti, kad pasiutligės atvejų Švenčionių rajone gal kokius penkis metus jau nefiksuojama. Tai yra didžiulis oralinės vakcinacijos efektas.

- Gintarai, o kokių daugiau naujienų yra iš jūsų darbo baro?

- Dabar visoje Lietuvoje prasidėjo bangavimai dėl beglobių ir neprižiūrimų gyvūnų. Su savivaldybe sutarta, kad bus baudžiami šeimininkai, kurių šunys bastosi gatvėse. Pagal reikalavimus, šuva turi būti pririštas, būti voljere ar neišeiti iš savo namų valdos. Jei bus nustatytas palaido lakstančio šuns šeimininkas, jam grės administracinė atsakomybė už šuns nepriežiūrą. Taip yra numatyta naminių gyvūnų laikymo taisyklėse. Gali būti už šį pažeidimą skiriamas arba įspėjimas, arba piniginė bauda.

Vis dar randami nuo afrikinio kiaulių maro kritę šernai. Tiesa, jų sumažėjo, šiuo metu – tik 2. Tai vienam, tai kitam rajono kampe ir vilkai įsisuka į avių aptvarus. Buvo ir Pabradės pusėje, ir netoli Adutiškio, ir Adamave, - baigdamas mūsų pokalbį sako VMVT Utenos departamento Švenčionių skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius Gintaras Markevičius, o aš norėčiau smulkiau papasakoti apie pasiutligę.

Pasiutligė – ūmi, mirtina virusinė užkrečiamoji liga, kuri sukelia galvos ir stuburo smegenų uždegimą. Pasiutlige užkrečiama per seiles, taigi ja nuo sergančio gyvūno galima apsikrėsti ne tik šiam įkandus, bet ir lyžtelėjus. Žmogui šis mirtinai pavojingas užkratas gali patekti per mažiausias odos žaizdeles. Pasiutligės infekcijos šaltinis yra gamtoje.

Lietuvoje pagrindiniai pasiutligės sukėlėjo platintojai – rudosios lapės, usūriniai šunys ir kiaunės.

Pasiutlige sergantys gyvūnai virusus išskiria su seilėmis, todėl dažniausiai užsikrečiama įkandus pasiutlige sergančiam gyvūnui. Pasiutlige galima užsikrėsti užkrėsto gyvūno seilėms ar užkrėstiems audiniams patekus ant pažeistos odos ar gleivinių. Labai pavojingi mažai kraujuojantys arba galvos įkandimai. Ligos inkubacinis periodas gana įvairus. Pats trumpiausias – 7-8 dienos, bet dažniausiai trunka kelias savaites.

Pasiutlige užsikrėtę gyvūnai visada nugaišta, nes pasiutligės virusai pažeidžia galvos ir stuburo smegenis. Pasikeičia pasiutlige sergančių gyvūnų elgsena. Naminiai gyvūnai gali būti sutrikę, susijaudinę ar agresyvūs. Laukiniai gyvūnai atklysta į gyvenvietes ir puola naminius gyvūnus bei žmones. Padidėja gyvūnų jautrumas šviesai, garsui ir lietimui. Pasiutlige sergantys gyvūnai dėl ryklės paralyžiaus seilėjasi. Pakinta gyvūnų eisena, atsiranda raumenų traukuliai, išsivysto raumenų silpnumas bei paralyžius. Pasikeičia gyvūnų balsas.

Vienintelis patikimas būdas apsaugoti savo augintinius, o ir save, nuo šios baisios ligos – vakcinacija. Visą ateinančią savaitę tą galėsite padaryti pigiau, o tai , manau, irgi svarbu.

Algis JAKŠTAS