Laikas negailestingas ne tik žmogui, bet ir jį supantiems daiktams. Neatlaikę gamtos išbandymų, lūžta ne tik medžiai, bet ir ąžuoliniai kaimų kryžiai, kurie dažniausia, jei yra bent kokia galimybė, vėl atstatomi. Vietoj prieš kurį laiką nulūžusio kryžiaus buvo atstatytas, o šeštadienį ir pašventintas naujas Kulniškių kaimo kryžius. Stovi jis atokiai nuo kaimo, stovi toje pat vietoje, kur stovėjo kryžiai ir anksčiau. Stebėtinai daug žmonių susirinko į kryžiaus pašventinimo iškilmes. Šv. Mišias aukojo ir kryžių pašventino Švenčionių parapijos klebonas Stanislav Matiukevič.

Kulniškių kaime dabar žiemos metu negyvena nė vienas žmogus, o buvo laikas, kai čia gyveno 219, kiek vėliau – 135 gyventojai. 2011 metų surašymo duomenimis Kulniškės kaime gyveno 6 žmonės, o dabar nuolat gyvenančių neliko. Kulniškių kaimo likimas panašus į daugelio Lietuvos kaimų likimą...

Parapijos klebonas kunigas Stanislav Matiukevič prieš šv. Mišias kreipėsi į susirinkusius, kviesdamas pasimelsti pirmiausia už čia gyvenančius ir į amžinybę iškeliavusius, kurie buvo čionai.

- Kryžius yra ženklas, kuris vienija ne tik žmones, kaimus, mūsų tautos žmones, bet ir visą žmoniją, nes kryžius – ne tik mirties, bet pirmiausia prisikėlimo ženklas, ir kas kartą žvelgdami į jį, prisiminkime, kokia meile Dievas mus pamilo, kad už mus paaukojo savo sūnų, - kalbėjo kunigas Stanislav Matiukevič.

Iš tiesų, nors ne kartą teko dalyvauti kryžiaus pašventinimo ceremonijoje, bet kiekvieną kartą dalyvaudamas galvoju apie anksčiau gyvenusius žmones, kurių dėka kažkada atsirado ir Kulniškių kaimas. Sunku, ko gero, būtų rasti pradžių pradžią, bet žvelgiant į ateities perspektyvą, galima prognozuoti, kad prie šio kryžiaus žydės gėlės, bus uždegamos žvakės. Ir dar negaliu nepaminėti vieno jaudinančio epizodo. Per pačias šv. Mišias virš susirinkusių kleketuodamos praskrido gervės. Kas  gali paneigti tuomet šmėstelėjusią mintį, kad tai padėkos ženklas tų, kurie iškeliavo į amžinybę, tiems, kurie susirinko į kryžiaus pašventinimo iškilmes...

Algis JAKŠTAS