Seimą rinko mažiau kaip pusė Lietuvos - rinkėjų aktyvumas – 47,64 proc.

Išankstiniais duomenimis, sekmadienį įvykę Seimo rinkimai buvo sėkmingiausi konservatoriams, kuriems atiteko 23 mandatai. Valstiečiai-žalieji liko antri su 16 mandatų. Prognozės pagal gyventojų apklausas, ypač paskutines prieš rinkimus, nepasitvirtino. Pagal apklausas, šios abi partijos ėjo apylygiai, o prieš pat rinkimus valstiečiai netgi aplenkė konservatorius. Deja, po I rinkimų turo vaizdas tolimas prognozėms. Socialiniuose tinkluose jau plinta anekdotai, komentuojantys rezultatus, kaip antai: „atsibodo žmonėms per didelės pensijos, išsirinko konservatorius...“ Iš tiesų, stebina trumpa žmonių atmintis. Kai per paskutinį konservatorių valdymą 2008 m. visiems taip diržus užveržė, jog šie net kaklą smaugt pradėjo, atrodė, niekam nekils ranka dėti „kryžiuką“ biuletenyje. Konservatorių skolas žmonėms grąžino socialdemokratai, po jų – valstiečiai, kaip sakoma, žaizdos užgijo, kas buvo blogai – pasimiršo.

Dar didesnė staigmena Lietuvai, ir akmuo į politologų bei sociologų daržą, buvo neseniai įkurtos Laisvės partijos (vad. A.Armonaitės) rezultatai. Partija, kuriai visi prognozuotojai būrė ne daugiau kaip 4 proc. ir jokių šansų į Seimą, jau pirmajame ture išplėšė 9,02 proc. ir gauna 8 mandatus. Politinį elitą ypač nustebino tai, kad už Laisvės partiją, atvirai palaikančią eitynes su vaivorykštės vėliava, pasisakančią už vienos lyties asmenų santuokų įteisinimą, leidimą jiems įsivaikinti vaikus ir pan. balsavo nemažas rinkėjų skaičius kaimiškuose rajonuose. Vieną Seimo narį, dažytomis lūpomis ir besipuošiantį suknele, jau turime...

Laisvės partija aplenkė Lietuvos liberalų sąjūdį, už kurį balsavo 6,79 proc. rinkėjų, kas suteikia 6 mandatus, ir „kvėpuoja į nugarą“ tradicinėms Socialdemokratų ir Darbo partijai, daugiamandatėje apygardoje gavusioms atitinkamai 9,26 proc.ir 9,46 proc. Dar klausimas, kokių staigmenų atneš II rinkimų turas.

Tik dešimtosiomis dalimis procento skiriasi Darbo partijos ir Socialdemokratų partijos rezultatai: darbiečiams tenka 9, socialdemokratams – 8 mandatai.

5 proc barjero neįveikė Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga. Už ją balsavo 4,82 proc. rinkėjų, o tai reiškia 0 mandatų. Partijos pirmininkas reikalauja panaikinti rinkimų daugiamandatėje apygardoje rezultatus.

Kitos partijos gavo nereikšmingą balsų skaičių, tarp jų ir mūsų rajone vadinama „valdžios partija“ „Laisvė ir teisingumas“, nesurinkusi nė 2 proc., kuriuos prieš pat rinkimus jiems prognozavo mūsų laikraštis. Už laisvę ir teisingumą šalyje balsavo 1,99 proc. rinkėjų. Įdomus faktas, kad ir rajone partija surinko ne kažin ką – gerokai mažiau, negu šios partijos kandidatas, paties mero atvirai remtas jo patarėjas Erikas Demidovas. Reiškia, net ne visi balsavusieji už E.Demidovą balsavo už rajono „valdžios partiją“.

Atskiros analizės reikia „Laisvės ir teisingumo“ partijos reitingavimo fenomenui, kai švenčioniškiai kandidatai šovė į sąrašo viršų per keliasdešimt pozicijų. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai atskirų asmenų populiarumas šalies mastu. Palyginus balsavusiųjų skaičių burbulas subliūkšta. Tiesiog už Zuoko partiją Lietuvoje taip mažai žmonių balsavo, kad didžioji dali gautų balsų – Švenčionių rajone. Ką rajonas išreitingavo, tas ir pakilo sąraše. Palyginimui: „Laisvės partija“ Lietuvoje gavo 105 461 balsą, o „Laisvė ir teisingumas“ tik 23 266 balsus.

Kaip ir prognozavome prieš pat rinkimus (spalio 10 d.) laikraštyje, rajono valdžios puoselėtos viltys prastumti į Seimą savo kandidatą vienmandatėje apygardoje sudužo. Kaip nuspėjome? Iš žmonių nuotaikų. Nepaisant milžiniškų valdžios aparato pastangų (kalbama, buvo net 40 ekipažų agitatorių), mero patarėjas Erikas Demidovas liko jaunoje mero patarėjų komandoje, kurią neseniai papildė buvusi Kultūros, švietimo ir etc. skyriaus vedėja Teresa Sansevičienė. Sulaukusi pensinio amžiaus, T.Sansevičienė pagal įstatymą negalėjo eiti skyriaus vedėjos pareigų.

Spalio 25 d. II rinkimų ture dalyvaus Šarūnas Birutis ir Gintautas Kindurys.

Irena PAULIUKEVIČIENĖ